Keršasparnis verpikas - Endromis versicoloraKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Didieji verpikai (Bombycoidea)Šeima. Keršasparniai verpikai (Endromidae) G. Steiblio nuotr. ♀ IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:50 - 70 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrieji miškai, pamiškės, aukštapelkės, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA: Drugiai skraido nuo kovo pab. - balandžio iki gegužės mėn. Patinai aktyvūs dienomis iki sutemų, patelės - tik sutemus [skaityti toliau]
Siauradryžė ilgaūsė makštinė kandis - Adela croesella Būrys. Drugiai (Lepidoptera) Šeima. I[...]
Siauradryžė ilgaūsė makštinė kandis - Adela croesella Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Makštinės kandys (Incurvarioidea)Šeima. Ilgaūsės makštinės kandys (Adelidae)Pošeimis. Blizgančiosios ilgaūsės makštinės kandys (Adelinae)D. Baužio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:10 - 14 mm.BIOTOPAS: Lapuočių ir mišrių miškų aikštelės, pamiškės, krūmynai.BIOLOGIJA: Drugiai skraido gegužės - birželio mėn. Šiaurinėje arealo dalyje - birželio - liepos mėn. Aktyvūs saulėtomis ir šiltomis dienomis. [skaityti toliau]
Pietinė hesperija - Carcharodus flocciferus Būrys. Drugiai (Lepidoptera) Šeima. Hesperijos (Hespe[...]
Pietinė hesperija - Carcharodus flocciferusKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Hesperiniai (Hesperioidea)Šeima. Hesperijos (Hesperiidae) Pošeimis. Margieji storgalviukai/Margosios hesperijos (Pyrginae)G. Švitros nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS: 30 - 34 mm.BIOTOPAS: Drėgni mišrūs ir lapuočių miškai, pamiškės, kirtimai, proskynos, miško keliukai, pagrioviai, pelkinės pievos, raguvų šlaitai.BIOLOGIJA: Tai šviesiamėgė rūšis. Drugiai skraido birželio - liepos mėn. Pietinėje arealo dalyje skraido dvi generacijos: nuo [skaityti toliau]
Geltondryžė kerpytė - Eilema complanaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Pelėdgalviniai (Noctuoidea)Šeima. Meškutės (Arctiidae) Pošeimis. Kerpinės meškutės (Lithosiinae) G. Steiblio nuotr. imago larvaIŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS: 28 - 35 mmBIOTOPAS: Įvairių tipų miškai, pamiškės, krūmynai, aukštapelkės, viržynai, paupiai, paežerės, parkai, gyvenvietės.BIOLOGIJA: Drugiai skraido liepos - rugpjūčio mėn. Aktyvūs sutemus ir naktį. Dienomis tupi ant augalų stiebų ar šakelių. Būdingas teigiamas [skaityti toliau]
Mažoji eriokranija - Eriocrania cicatricellaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Bedantės pirmakandės (Eriocranioidea)Šeima. Eriokranijos / Pavasariniai blizgiasparniai (Eriocraniidae)L. Jonaičio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:9 - 12 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrūs miškai, beržynai, pamiškės, miško aikštelės, parkai.BIOLOGIJA: Suaugėliai aptinkami nuo balandžio iki gegužės pr.; šiaurinėje arealo dalyje ir iki birželio pr. Aktyvūs šviesiu paros metu. Tai vieni iš pirmųjų pavasario drugių. Dar [skaityti toliau]
Beržinė raštuotuoji eriokranija - Eriocrania sparrmannellaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Bedantės pirmakandės (Eriocranioidea)Šeima. Eriokranijos / Pavasariniai blizgiasparniai (Eriocraniidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:Išskleistų sparnų ilgis 10 - 13 mm.Kūno ilgis 4 - 5 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrūs miškai, beržynai, pamiškės, miško aikštelės, parkai.BIOLOGIJA: Suaugėliai aptinkami nuo balandžio iki gegužės mėn. Aktyvūs šviesiu paros metu. Gyvena vieną - dvi savaites ir, pilnai [skaityti toliau]
Auksuotuoji dantytoji kandis - Micropterix aureatella Būrys. Drugiai (Lepidoptera) Šeima. Dantytos[...]
Auksuotuoji dantytoji kandis - Micropterix aureatellaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Zeugloptera / Protolepidoptera Antšeimis. Dantytosios pirmakandės (Micropterigoidea)Šeima. Dantytosios kandys (Micropterigidae)R. Ferencos nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:9 - 11 mm.BIOTOPAS:spygliuočių miškai, viržynai, drėgnos, papelkėjusios vietos su neutraliais ir rūgščiais dirvožemiais. BIOLOGIJA: Suaugėliai skraido gegužės - liepos mėn. Aktyvūs dienomis. Poravimosi metu drugiai, saulėtomis dienomis, susitelkę į didesnes grupes skraido apie žydinčias pušis ar [skaityti toliau]
Citrinukas - Gonepteryx rhamni Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Būriuotojai (Papilionoidea)Šeima. Baltukai (Pieridae) Pošeimis. Gelsviai (Coliadinae)A. Vilko nuotr. ♂IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:52 - 60 mm. BIOTOPAS:pamiškės, miško aikštelės, žydinčios pievos, paupiai, sodai, parkai, gyvenvietės.BIOLOGIJA: Suaugėliai skraido nuo liepos mėn. iki užšalimo ir peržiemoję - balandžio - gegužės mėn. Kartais pasirodo saulėtomis dienomis per užsitęsusius atlydžius žiemą. Žiemoja [skaityti toliau]
Pelkinis gelsvys - Colias palaeno Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Būriuotojai (Papilionoidea)Šeima. Baltukai (Pieridae) Pošeimis. Gelsviai (Coliadinae)N. Vėlavičienės nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:42 - 54 mm. BIOTOPAS:Didesnės, nemelioruotos aukštapelkės, jų pakraščiai, kartais nuo gyvenamųjų vietų nutolsta iki pusės kilometro. Labiau mėgsta neužaugomis pušelėmis apaugusias aukšatpelkės dalis, atvirose, be medelių vietose sutinkami rečiau.BIOLOGIJA: Suaugėliai skraido nuo birželio iki rugpjūčio pradžios. [skaityti toliau]
Didysis rausvasis amaras - Macrosiphum rosae Būrys. Blakės (Hemiptera) Šeima. Sifoniniai amarai ([...]
Didysis rausvasis amaras - Macrosiphum rosae Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Lygiasparniai (Sternorrhyncha)Antšeimis. Amariniai ( Aphidoidea)Šeima. Sifoniniai amarai (Aphididae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:Suaugusios patelės iki 3 mm ilgio.BIOTOPAS:pamiškės, pievos, sodai, daržai, šiltnamiai, parkai.BIOLOGIJA: Šie amarai gyvena kolonijomis ant įvairių, ypač ant erškėtinių augalų jaunų lapų, uglių, pumpurų. Minta čiulpdamos augalų sultis. Balandžio viduryje, iš peržiemojusių kiaušinėlių, pasirodo išsiritusios lervutės - [skaityti toliau]
Kalninė cikada - Cicadetta montana Būrys. Blakės (Hemiptera) Šeima. Tibicinidae DYDIS: kūno ilg[...]
Kalninė cikada - Cicadetta montanaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. CicadoideaŠeima. TibicinidaePošeimis. TibicininaeR. Ferencos nuotr. G. Steiblio nuotr.DYDIS:kūno ilgis 16 - 20 mm, su sparnais 20 - 23 mm.BIOTOPAS:Molingi, sausi, gerai saulės šildomi pietiniai šlaitai, apaugę žoline augalija ir pavieniais krūmais ir medžiais.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido nuo gegužės pab. iki liepos mėn. Gyvena medžių lapijoje, ypač mėgsta ąžuolus ir liepas. Rečiau [skaityti toliau]
Cikada - Cixius cunicularius Būrys. Blakės (Hemiptera) Šeima. Cixiidae DYDIS: patinas 6 - 7 mm, p[...]
Cikada - Cixius cuniculariusKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. FulgoromorphaŠeima. CixiidaeR. Ferencos nuotr.DYDIS:patinas 6 - 7 mm,patelė 6 - 8 mm.BIOTOPAS: lapuočių ir mišrių miškų saulėtos aikštelės, pamiškės, krūmynai. BIOLOGIJA:Tai saulamėgė rūšis; dėl savo prisitaikymo prie aplinkos yra sunkiai pastebima.Suaugėliai skraido birželio-spalio mėn. Aptinkami ant pažeme augančių augalų, taip pat ir, ant saulės apšviestų, krūmų ir medžių šakų bei lapų.Polifagės. Minta, čiulpdamos [skaityti toliau]
Tuopinė cikadelė - Populicerus populi Būrys. Blakės (Hemiptera) Šeima. Cikadelės (Cicadellidae[...]
Tuopinė cikadelė - Populicerus populiKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. MembracoideaŠeima. Cikadelės (Cicadellidae)L. Jonaičio nuotr.DYDIS:5 - 6,5 mm.BIOTOPAS:lapuočių ir mišrių miškų aikštelės, pamiškės, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido liepos - spalio mėn. Aptinkami šviesiu paros metu ant tuopų (Populus sp.) ir drebulių (Populus tremula) lapų ir šakelių. Jų sultimis ir minta.Po poravimosi patelės kiaušinėlius sudeda po jaunų medelių šakelių ir ūglių [skaityti toliau]
Cikadelė - Adarrus multinotatusKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. MembracoideaŠeima. Cikadelės (Cicadellidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS: 2,6 - 3,6 mm.BIOTOPAS:drėgnos, naturalios pievos, krūmynai, pamiškės, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido birželio - spalio mėn. Aptinkami šviesiu paros metu ant įvairių žolinių augalų, krūmų.Polifagės. Minta, čiulpdamos įvairių varpinių, ypač strugių (Brachypodium sp.), taip pat ankštinių (Fabaceae sp.) augalų sultis.Lervutės, išsiritusios pavasarį, taip pat maitinasi tuo pačiu [skaityti toliau]
Cikadėlė - Errastunus (=Adarrus) ocellarisKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. MembracoideaŠeima. Cikadelės (Cicadellidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:patelė 3,2 - 4 mmpatinas 2,7 - 3,4 mm. BIOTOPAS:pelkėtos vietovės, durpynai, drėgnos pievos, pamiškės, sodai, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido gegužės - spalio mėn. Aptinkami šviesiu paros metu ant įvairių žolinių augalų, krūmų.Polifagės. Minta, čiulpdamos įvairių žolinių augalų sultis.Lervutės taip pat maitinasi tuo pačiu maistu, kaip [skaityti toliau]
Knyginis pseudoskorpionas - Chelifer cancroides Būrys. Pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones) Šeima. [...]
Knyginis pseudoskorpionas - Chelifer cancroidesKlasė. Voragyviai (Arachnida)Būrys. Pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones)Pobūris. IocheirataAntšeimis. CheliferoideaŠeima. CheliferidaeD. Baužio nuotr.DYDIS: Patinėlis 2,6 - 3,5 mm.Patelė - 3 - 4,5 mm. BIOTOPAS:Gyvenamieji ar apleisti namai, juose ęsančios apdulkėjusios knygos, spintos; bibliotekos, daržinės, pašiūrės, tvartai, paukščių lizdai, miškuose po medžių žieve.BIOLOGIJA:Tai sinantropinė rūšis, išplitusi paskui žmogų po visą pasaulį. Gyvena slaptą gyvenimo būdą, todėl retai matomas. Šie pseudoskorpionai [skaityti toliau]
Samaninis žnyplys - Neobisium carcinoides Pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones) Šeima. Neobisiidae D[...]
Samaninis žnyplys - Neobisium carcinoides Klasė. Voragyviai (Arachnida)Būrys. Pseudoskorpionai (Pseudoscorpiones)Pobūris. IocheirataAntšeimis. NeobisioideaŠeima. NeobisiidaeL. Jonaičio nuotr.DYDIS: 2 - 4 mm.BIOTOPAS:spygliuočių, lapuočių ir mišrių miškų paklotė.BIOLOGIJA:Šie pseudoskarpionai aptinkami visus metus po nukritusiais lapais, akmenimis, samanomis ir kt. drėgnuose vietose. Šiaip jų gyvenamojoje aplinkoje turi būti 85-90% drėgmės. Dažniau aptinkami žiemojantys spalio - balandžio mėn. Žiemoja kokonuose, nupintuose iš šilkinių siūlų, kuriuos gamina [skaityti toliau]
Cikadelė - Evacanthus interruptusKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. MembracoideaŠeima. Cikadelės (Cicadellidae)R. Ferencos nuotr. patelėDYDIS:patelė 6,3 - 7 mmpatinas 5 - 5,8 mm. BIOTOPAS:drėgnos, naturalios pievos, krūmynai, pamiškės, paupiai, paežerės; kalnuose alpinės pievos iki 2000 m virš jūros lygio.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido birželio - spalio mėn. Aptinkami šviesiu paros metu ant įvairių žolinių augalų, krūmų.Polifagės. Minta, čiulpdamos dažniausiai įvairių kryžmažiedžių (Brassicaceae, [skaityti toliau]
Spungė - Inachis io Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Būriuotojai (Papilionoidea)Šeima. Pleštekės (Nymphalidae)Pošeimis. Nimfalijos (Nymphalinae)R. Gražulevičiūtės nuotr. imago vikšras L. Jonaičio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:50-60 mm.BIOTOPAS:pamiškės, miško aikštelės, pievos, palaukės, ganyklos, paupiai, paežerės, pakelės, parkai, sodai, gyvenvietės, sodybos.BIOLOGIJA: Per metus išsivysto viena generacija. Stepėse ir miškastepėse dažnai pasitaiko ir dvi generacijos. Iš lėliukių drugiai išsirita liepos mėn. [skaityti toliau]
Alksninė cikada - Aphrophora alniKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Blakės (Hemiptera)Pobūris. Cikadiniai (Cicadomorpha)Antšeimis. CercopoideaŠeima. Putinės cikados (Aphrophoridae)G. Steiblio nuotr. R. Ferencos nuotr.DYDIS:kūno ilgis 8 - 11 mm.BIOTOPAS:lapuočių ir mišrūs miškai, alksnynai, drėgnesnės pamiškės, krūmynai, paupiai, paežerės, sodai, parkai, gyvenvietės.BIOLOGIJA:Suaugėliai skraido gegužės - spalio mėn. Tuo laikotarpiu, šios cikados, paprastai aptinkamos ant įvairių medžių ir krūmų šakelių ir lapų. Aktyvios šviesiu paros [skaityti toliau]
Sodinis šepetinukas - Orgyia antiqua Būrys. Drugiai (Lepidoptera) Šeima. Bangasparniai (Lymantrii[...]
Sodinis šepetinukas - Orgyia antiquaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Pelėdgalviniai (Noctuoidea)Šeima. Bangasparniai (Lymantriidae) Pošeimis. Šepetinukai (Orgyinae) G. Steiblio nuotr. patinas vikšrasIŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:25-30 mm.BIOTOPAS:lapuočių, spygliuočių ir mišrūs miškai, pamiškės, miško aikštelės, krūmynai, paupiai, paežerės, aukštapelkės, sodai, parkai, gyvenvietės.BIOLOGIJA: Skraido dvi generacijos: I gen. - birželio - liepos mėn., II gen. - [skaityti toliau]
Žiedmusė - Rhingia campestrisKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Dvisparniai (Diptera)Pobūris. Musiniai dvisparniai (Brachycera)Šeima. Žiedmusės (Syrphidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:kūno ilgis 7-11mm, išskleistų sparnų ilgis 6-9,5mm; straubliuko ilgis 11-12mm.BIOTOPAS:pamiškės, krūmynai, pievos, sodai, parkai.BIOLOGIJA:Šiai genčiai būdinga ilga "nosis" ir labai ilgas straubliukas. Kai vabzdys nesimaitina jo straubliukas sulankstomas ir laikomas "nosies" apačioje specialiame griovelyje. Šios žiedmusės skraido nuo kovo iki lapkričio mėn. Suaugėliai lanko įvairių graižažiedžių [skaityti toliau]
Sraigžudė - Limnia unguicornisKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Dvisparniai (Diptera)Pobūris. Musiniai dvisparniai (Brachycera)Šeima. Musės sraigžudės (Sciomyzidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:5 - 7 mm.BIOTOPAS:Drėgni miškai, pamiškės, pievos, taip pat paežerės, paupiai, pelkės.BIOLOGIJA:Šios musės yra sraigių – gintarių (Succinea) bei šliužų (Limacidae) parazitės. Patelė radusi auką, ant jos padeda kiaušinėlį, išsiritusi lerva įsiskverbia į moliuską ir ten toliau vystosi. Labai nedaug yra žinoma apie užbaigtą šitų [skaityti toliau]
Juodataškė šermuonėlinė kandis - Yponomeuta plumbella Būrys. Drugiai (Lepidoptera) Šeima. Ta[...]
Juodataškė šermuonėlinė kandis - Yponomeuta plumbella Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. GlossataAntšeimis. Šermuonėlinės kandys (Yponomeutoidea)Šeima. Taškuotosios kandys (Yponomeutidae)Pošeimis. Tikrosios taškuotosios kandys (Yponomeutinae)G. Steiblio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:16 - 20 mm.BIOTOPAS:lapuočių ir mišrūs miškai, miško aikštelės, pamiškės, pakelės, parkai, sodai.BIOLOGIJA: Per metus skraido dvi šių drugių generacijos: I gen. - balandį - gegužę, II gen. - rugpjūtį. Būdingas teigiamas fototaksis - noriai [skaityti toliau]
Paprastasis kabasparnis - Sialis lutaria Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Kabasparniai (Megaloptera)Šeima. Sialidae G. Steiblio nuotr.DYDIS:kūno ilgis 10 - 18 mm.BIOTOPAS:upių, upelių, ežerų, tvenkinių pakrantės.BIOLOGIJA:Skraido balandžio - rugpjūčio mėn. Dažniausiai aptinkami tupintys ant pakrantės augalų. Suaugėliai gyvena trumpai - tik kelias dienas.Kabasparniai, manoma, kad nesimaitina arba labai nedaug. Nors kiti šaltiniai tvirtina, kad jų maistas yra gėlių žiedadulkės.Atėjus poravimosi laikui, patelė [skaityti toliau]
Blizgančioji gražutė - Calopteryx splendens Klasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Žirgeliai (Odonata)Pobūris. Vienodasparniai žirgeliai (Zygoptera)Šeima. Gražutės (Calopterygidae)L. Jonaičio nuotr. patinasDYDIS:Kūno ilgis iki 50 mm, išskleistų sparnų ilgis iki 70 mm.BIOTOPAS:Ežerų, upių ir upelių pakrantės, gausiai apaugusios vandens augalija ir pakrančių krūmynais.BIOLOGIJA:Skraido upių ir upelių pakrantėmis birželio - rugpjūčio mėn., toliau nuo vandens nenuskrenda. Skrydis lėtas, dažnai atsitupia ant lapų poilsio. Dažniausiai pasirenka [skaityti toliau]
Aušrelė - Anthocharis cardaminesKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. GlossataAntšeimis. Būriuotojai (Papilionoidea)Šeima. Baltukai (Pieridae)V. Grigonio nuotr. ♂IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:35 - 45 mm.BIOTOPAS:Drėgnos paupių pievos, lapuočių miškai, pamiškės, miško aikštelės, pakelės.BIOLOGIJA:Skraido nuo balandžio iki birželio mėn. Pavasarį drugiai minta žydinčių gluosnių (Salix sp.) nektaru. Vėliau lanko ir kitų augalų žiedus.Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų žiedpumpurių. Po savaitės išsiritę vikšrai [skaityti toliau]
Trumpasparnis - Emus hirtusKlasė. Vabzdžiai (Insecta) Būrys. Vabalai (Coleoptera)Antšeimis. Trumpasparniniai (Staphylinoidea)Šeima. Trumpasparniai (Staphylinidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:14 - 28 mm.BIOTOPAS:Pamiškės, pievos, ganyklos, paupiai ir kitos atviros saulėtos vietos.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - rugpjūčio mėn. Vabalai aptinkami irstančiose organinėse medžiagose, ypač šviečiame galvijų mėšle.Plėšrūnas - entomofagas. Minta musių ir afodijų lervomis, taip pat medžioja ir suaugusius vabzdžius.Patelė kiaušinius, po vieną, deda ant mėšlo paviršiaus ar [skaityti toliau]
Podūra - Orchesella flavescens Klasė. Paslėptaburniai (Entognatha)Būrys. Kolembolos/Podūros (Collembola) Pobūris. Izotomos (Entomobryomorpha) Šeima. Verpstiškosios podūros (Entomobryidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:2,5 - 5 mm.BIOTOPAS:Drėgni miškai; miško paklotė.BIOLOGIJA:Aptinkamos visus metus po samanomis, humuso sluoksnyje po nukritusiais lapais.Labai naudingos reducentės. Minta pūvančiais lapais ir kitomis augalinėmis liekanomis.PAPLITIMAS: Visa Holarktika - Europa, vidutinio klimato Azija bei Šiaurės Amerika. Lietuvoje dažna. [skaityti toliau]
Dvikaktė trumpauodegė ankstyvė - Capnia bifronsAnkstyvės (Plecoptera) - CapniidaeA. Vilko nuotr.DYDIS:Patino 5,3 - 8,7 mm; sparno ilgis 0,5 - 0,8 mm.Patelės 6,9 - 11 mm; sparno ilgis 6,8 - 8 mmBIOTOPAS:Sraunūs upeliai.BIOLOGIJA:Viena iš anksčiausiai skraidančių ankstyvių Lietuvoje. Šiltomis žiemomis pasirodo net sausio mėn. Bet paprastai suaugėliai skraido kovo - birželio mėn.Gyvavedė rūšis. Patelės sudeda kiaušinius, kuriuose jau būna pilnai susiformavusios [skaityti toliau]
Raštuotasis auksavabalis (grambuoliukas) - Trichius fasciatusVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Auksavabaliai (Cetoniidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:9 - 14 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrių miškų aikštelės, pamiškės, sodai, pievos.BIOLOGIJA:Skraido birželio - rugpjūčio mėn. Vabalai aptinkami saulėtomis dienomis ant stambesnių žolinių ir sumedėjusių augalų žiedų. Dažnesni ant rožių, čiobrelių, skėtinių, gervuogių žiedų.Minta žiedadulkėmis.Lervos vystosi trūnijančioje lapuočių medienoje. Generacijos trukmė - dveji metai.PAPLITIMAS:Europa, Mažoji Azija, Kaukazas, [skaityti toliau]
Javinė juostelinė spragė - Phyllotreta vittulaVabalai (Coleoptera) - Lapgraužiniai (Chrysomeloidea) - Lapgraužiai (Chrysomelidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:1,8 - 2,3 mm.BIOTOPAS:Pamiškės, pievos, ganyklos, grūdinių kultūrų laukai.BIOLOGIJA:Pradeda skraidyti anksti pavasarį, kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Kenkia įvairiems javams, ypač vasariniams kviečiams. Išgraužia lapuose smulkias duobutes arba skylutes.Poruojasi balandžio gale - gegužį. Patelės kiaušinius deda į dirvą, į 3 cm gylį. Išsiritusios lervos minta puvėsiais [skaityti toliau]
Aštuoniataškis paslėptagalvis - Cryptocephalus octopunctatusVabalai (Coleoptera) - Lapgraužiniai (Chrysomeloidea) - Lapgraužiai (Chrysomelidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:5 - 6 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrių miškų pakraščiai, bruzgynai, krūmynai, sodai, paupiai.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - liepos mėn. Vabalai aptinkami ant gluosnių (Salix), beržų (Betula), drebulių (Populus tremula), ąžuolų (Quercus), lazdynų (Corylus). Labai baikštūs. Jiems būdinga tanatozė - iškilus pavojui krenta ant žemės ir apsimeta negyvais. Tuo momentu raumenis [skaityti toliau]
Kempininis juodvabalis - Bolitophagus reticulatusVabalai (Coleoptera) - Juodvabaliai (Tenebrionidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:6 - 7 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrūs miškai.BIOLOGIJA:Micetofagas. Vabalai gyvena beržo, rečiau kitų lapuočių ir spygliuočių medžių kempinėse - tikrosiose pintyse (Fomes fomentarius), kietosiose kempinėse (Phellinus igniarius). Žiemoja tiek vabalai, tiek ir lervos.Lervos vystose tose pačiose kempinėse. Generacijos trukmė - dveji metai.PAPLITIMAS:Europa, Mažoji Azija, Kaukazas, Sibiras iki Ochotsko jūros. Lietuvoje dažnas. [skaityti toliau]
Didysis laibavabalis - Calopus serraticornis Vabalai (Coleoptera) - Plokščiavabaliniai (Cucujoidea) - Laibavabaliai (Oedemeridae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:18 - 20 mm.BIOTOPAS:Spygliuočių ir mišrūs miškai. Vabalai,reaguodami į šviesą, gali atskristi į gyvenvietes, sodybas.BIOLOGIJA:Skraido balandžio - gegužės mėn., prieblandoje ir naktį. Būdingas teigiamas fototaksis - noriai skrenda į žiburių šviesą. Lervos vystosi trūnijančioje spygliuočių medžių medienoje, šaknyse; taip pat gadina medines tvoras, stulpus ir kitus [skaityti toliau]
Grikinukas/Sodinis grambuoliukas - Phyllopertha horticolaVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Grambuoliukai (Rutelidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:8,5 - 11 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrių miškų aikštelės, pamiškės, kirtavietės, dykvietės, sodai.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - birželio mėn. šiltomis saulėtomis dienomis. Vabalai aptinkami ant erškėčių, vaismedžių, beržų, ąžuolų, gluosnių ir kt. medžių bei žolinių augalų. Naktį ir vėsiomis dienomis vabalai įlenda į dirvą, kur ir pasislėpę tūno.Apgraužia įvairių augalų [skaityti toliau]
Pūzrinis skydvabalis - Ostoma ferrugineaVabalai (Coleoptera) - Skydvabaliai (Trogositidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:7 - 10 mm.BIOTOPAS:Seni brandūs spygliuočių ir mišrūs miškai.BIOLOGIJA:Vabalai aptinkami po atšokusia medžių žieve, ant stuobrių, kelmų, drevėse. Grobuonis. Minta kinivarpų, skaptukų ir kt. vabzdžių lervomis.Lervos vystosi trūnijančioje, grybų pažeistoje eglių, pušų, alksnių, beržų, drebulių medienoje. Taip pat gali vystytis ir senų medinių statinių konstrukcijose.PAPLITIMAS:Vidurio ir Šiaurės Europa, Sibiras. Lietuvoje [skaityti toliau]
Eglinė boružė - Aphidecta obliterata Vabalai (Coleoptera) - Boružės (Coccinellidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:3,3 - 5 mm.BIOTOPAS:Spygliuočių miškai, ypač eglynai; mišrūs miškai su gausia eglės priemaiša.BIOLOGIJA:Vabalai aptinkami nuo pavasario iki rudens. Žiemoja suaugėliai po atšokusia kelmų žieve, rečiau po samanomis ir kerpėmis, augančiomis ant medžių kamienų. Ekologiškai susijusi su eglėmis, rečiau su pušimis, maumedžiais.Grobuonis. Minta amarais, skydamariais, voratinklinėmis erkėmis ir kt. nejudriais nariuotakojais.Išsiritusios [skaityti toliau]
Šiaurinis plokščiavabalis - Dendrophagus crenatus Vabalai (Coleoptera) - Plokščiavabaliai (Cucujidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:6 - 7 mm.BIOTOPAS:Brandūs natūralūs spygliuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra nemažai sausų, nudžiuvusių medžių. BIOLOGIJA:Vabalai aptinkami rudenį - pavasarį po atšokusia, medieną pūdančių grybų apnikta, trūnijančia žieve. Žiemoja vabalai.Tiek vabalai, tiek ir lervos yra grobuonys. Minta kinivarpų ir kitų vabzdžių kiaušiniais, lervomis. Taip pat ėda vabzdžių (ypač lervų), mintančių [skaityti toliau]
Raudonasis pievasprakšis - Anostirus purpureus Vabalai (Coleoptera) - Sprakšiai (Elateridae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:8,5 - 14 mm.BIOTOPAS:Šlaitų pietinė pusė, saulėtos pamiškės ir miškų aikštelės su skurdžiu pomiškiu.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - birželio mėn. Vabalai aptinkami ant įvairių augalų žiedų, medžių kamienų. Vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose.Poruojasi ir kiaušinius deda pavasarį. Lervos vystosi dirvoje. Lėliukėmis virsta vasaros pabaigoje . Lervos plėšrios.PAPLITIMAS:Europa, į šiaurę iki Danijos ir [skaityti toliau]
Didysis skydvabalis - Peltis grossa Vabalai (Coleoptera) - Skydvabaliai (Trogositidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:11 - 19 mm.BIOTOPAS:Seni brandūs eglynai ar mišrūs miškai, kur gausu nudžiūvusių eglių, vėjavartų..BIOLOGIJA:Skraido gegužės - rugpjūčio mėn. Vabalai aptinkamipo atšokusia senų, nudžiūvusių eglių žieve, taip pat ant nudžiūvusių medžių (ypač beržo) augančiose kempinėse. Tame pačiame medyje vabalai gali gyventi ilgiau nei 20 metų.Grobuonis. Minta kinivarpų, skaptukų ir kitų vabzdžių [skaityti toliau]
Rūgštyninis lapgraužis - Gastrophysa viridula Vabalai (Coleoptera) - Lapgraužiai (Chrysomelidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:4 - 6 mm.BIOTOPAS:Pievos, pamiškės, paupiai, paežerės, pakelės, sodai, daržai.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - rugsėjo mėn. Aptinkamas ant įvairių rūgštynių (Rumex sp.). Jų lapais ir maitinasi. Laboratoriniais bandymais nustatyta, kad lervų egzokrininių liaukų išskirtas sekretas atbaido pačius suaugėlius. Pastebėta, kad ant tuos augalo lapus, kuriuos griaužia lervos, vengia suaugėliai. Taip pat [skaityti toliau]
Gauruotasis auksavabalis - Tropinota (=Epicometis) hirtaVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Auksavabaliai (Cetoniidae)R. Ferencos nuotr.DYDIS:8 - 11 mm.BIOTOPAS: Sausos, atviros vietovės.BIOLOGIJA:Euribiontas, t. y. gali gyventi ir daugintis didelio aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgmės, druskų koncentracijos, slėgio) svyravimo sąlygomis. Skraido balandžio - birželio mėn. Vabalai aptinkami ant žolinių augalų ir krūmų žiedų. Labai mėgsta kiaulpienių (Taraxacum sp.), slyvų (Prunus sp.) žiedus.Maitinasi nektaru.Lervos [skaityti toliau]
Mėlynoji skydblakė - Zicrona caerulea Blakės (Hemiptera) - Skydablakės (Pentatomidae)D. Baužio nuotr. DYDIS: 5 – 8 mm. BIOTOPAS: Viržynai, šilojynai, dykynės, apaugusios viržiais, pievos. BIOLOGIJA:Pavasarį suaugėliai poruojasi ir gegužės - birželio mėn. deda kiaušinėlius. Lervos vystosi birželio - liepos mėn. Per metus būna viena generacija. Žiemoja suaugusios blakės.Plėšri rūšis, pagrindinis maistas yra spragių [skaityti toliau]
Raudonsparnis afodijus - Aphodius fimetariusVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Afodijai (Aphodiidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:5 - 8 mm.BIOTOPAS:visur, kur ganomi gyvuliai - pievos, ganyklos, pamiškės šalia sodybų, kaimai.BIOLOGIJA:Skraido nuo pavasario iki rudens. Aptinkamas mėšle, komposto krūvose, tarp pūvančių augalų. Koprofagas, mezofilas. Minta pūvančiais augalais, galvijų ir arklių mėšlu. Naudingas reducentas. Patelės deda kiaušinius į duobutes, padarytas tarp išmatų [skaityti toliau]
Didysis eglinis straubliukas - Hylobius piceus (=excavatus)Vabalai (Coleoptera) - Straubliukai (Curculionidae) R. Ferencos nuotr.DYDIS:12 - 16 mm.BIOTOPAS: Spygliuočių ir mišrūs miškai; dažniausi eglynuose.BIOLOGIJA: Skraido gegužės - rugpjūčio mėn. Aktyvus naktimis, apsiniaukusiomis dienomis. Vabalai minta jaunų ir vidutinio amžiaus eglių žieve, pumpurais, spygliais. Medeliai labiausiai nukenčia, kai vabalai apgraužia stiebelį žiedu. Tokie medeliai nudžiūna. Po poravimosi, patelės įlindusios į paklotę deda [skaityti toliau]
Boružinis storagalvis - Eresus cinnaberinusVorai (Araneae) - Storagalviniai (Eresidae) G. Steiblio nuotr. ♂ DYDIS: patelė 8 - 16 mmpatinas 6 - 11 mm BIOTOPAS:Pušų jaunuolynai, pušynų aikštelės, kirtavietės, viržynai. Šios buveinės turi būti apsaugotos nuo vėjo, gerai šildomos.BIOLOGIJA: Voras gyvena labai paslėptą gyvenimo būdą. Lytiškai subrendę patinai sutinkami rugpjūčio - rugsėjo mėn. ir peržiemojus - gegužės mėn. Tuo laikotarpiu jie aktyviai [skaityti toliau]
Geltonkojis sukutis - Gyrinus natatorVabalai (Coleoptera) - Sukučiai (Gyrinidae) G. Steiblio nuotr.DYDIS:5 - 6,4 mm.BIOTOPAS:Lėtai tekantys upeliukai, nedideli stovinčio vandens telkiniai.BIOLOGIJA:Tipiškas vandens vabalas. Grobuonis ir vandens sanitaras. Minta smulkiais vabzdžiais bei kitais gyvūnais, taip pat ir negyvais smulkiais gyvūnėliais, plūduriuojančiais vandens paviršiuje. Pasigavęs auką ir nesustodamas plaukioti, sukutis ją suėda. Šiltomis saulėtomis dienomis pavieniai ar vabalų pulkeliai greitai sukasi ratais [skaityti toliau]
Geltonšonis straubliukas - Chlorophanus viridisVabalai (Coleoptera) - Straubliukai (Curculionidae) L. Jonaičio nuotr.DYDIS:9 - 12 mm.BIOTOPAS:Drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, miško aikštelės, pamiškės, pievos, paupiai, paežerės, sodybos, gyvenvietės.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - liepos mėn. Vabalai aptinkami ant dilgėlių (Urtica sp.), karklų (Salix sp.), alksnių (Alnus sp.), šaukščių (Petasites sp.) ir kitų augalų. Jų lapais ir minta suaugę vabalai.Lervos vystosi dirvoje; graužia augalų šaknis.PAPLITIMAS:Europa, [skaityti toliau]
Didysis pušinis straubliukas - Hylobius abietisVabalai (Coleoptera) - Straubliukai (Curculionidae) R. Ferencos nuotr.DYDIS:10 - 14 mm.BIOTOPAS:Pušynai, rečiau eglynai, pušų jaunuolynai.BIOLOGIJA:Skraido balandžio - rugsėjo mėn, bet intensyviaisiai - balandžio - liepos mėn, o rugpjūčio-rugsėjo mėn. aptinkami tik pavieniai vabalai. Ypač palankiais metais intensyvus skraidymas tęsiasi ir iki rugsėjo mėn. Aktyvus naktimis, prietemoje ar apsiniaukusiomis dienomis.Vabalai minta jaunų ar vyresniojo [skaityti toliau]
Vabalas raganosis - Oryctes nasicornis Vabalai (Coleoptera) - Ragvabaliai (Dynastidae)R. Ferencos nuotr. ♂ DYDIS:25 - 40 mm.BIOTOPAS:Komposto, pūvančių medžių pjūvenų krūvos, lentpjūvės. Pietų Europoje aptinkamas lapuočių ir mišriuose miškuose.BIOLOGIJAS:Skraido birželio - rugpjūčio mėn. prieblandoje. Pasižymi teigiamu fototaksiu - noriai skrenda į šviesą.Afagas. Nesimaitina, visą reikiamą energiją sukaupia dar lervos stadijoje.Lervos vystosi komposto ir medžio pjuvenų krūvose. Atsitiktinai jos [skaityti toliau]
Grybelinis niauravabalis - Tetratoma fungorumVabalai (Coleoptera) - Niauravabaliai (Tetratomidae)G. Steiblio nuotr. DYDIS:4 - 4,5 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrūs miškai. Būdinga drėgnų sengirių vabalų rūšis.BIOLOGIJA:Suaugę vabalai randami rugsėjo - gegužės mėn.; žiemoja. Vabalai aktyvūs prieblandoje ir naktimis. Lervos vasarą vystosi trūnijančioje medienoje ir lapuočių medžių kempinėse (Piptoporus betulinus, Polyporus squamosus ir kt.). Generacijos trukmė - dveji metai.PAPLITIMAS:Centrinė ir Šiaurės Europa. Lietuvoje labai [skaityti toliau]
Vabalai (Coleoptera) - Kailiavabaliai (Dermestidae) DYDIS: 2,8 - 5 mm. BIOTOPAS: Butai, grūdų sa[...]
Juodasis kailiagraužis - Attagenus unicolor Vabalai (Coleoptera) - Kailiavabaliai (Dermestidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS: 2,8 - 5 mm.BIOTOPAS:Butai, grūdų sandėliai, muziejai bei kitos , su žmogaus veikla susijusios, vietos. Taip pat aptinkamas paukščių lizduose bei graužikų urvuose.BIOLOGIJA:Kenkėjas. Patys vabalai minta žiedadulkėmis ir nektaru, bet lervos graužia, namų ūkyje ęsančias augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas: vilną, kailius, plunksnas, drabužius, sintetinius pluoštus, gaminius iš odos, [skaityti toliau]
Obelinis cigarsukis - Rhynchites bacchus Vabalai (Coleoptera) - RhynchitidaeL. Jonaičio nuotr.DYDIS:4,5 - 6,5 mm.BIOTOPAS:Sodai, vaismedžių plantacijos, apleistos sodybos, pamiškės su augančiomis obelimis; dažnesnis tankiuose soduose, užuovėjoje.BIOLOGIJA:Aptinkamas ant įvairių erškėtinių augalų. Vabalai balandžio - gegužės mėn. minta obelų, kriaušių, abrikosų žiedpumpuriais. Jiems peržydėjus, pažeidžia vaisių užuomazgas. Patelės į išgraužtas duobutes sudeda kiaušinius. Tuo pačiu, išskirdamos sekretą, patelės užkrečia vaisius puvinio Monilia [skaityti toliau]
Rausvasis minkštvabalis - Cantharis rufa Vabalai (Coleoptera) - Minkštavabaliai (Cantharidae)R. Stankūno nuotr. DYDIS:8 - 11,5 mm.BIOTOPAS:Pamiškės, miško aikštelės, sodai, parkai, pievos.BIOLOGIJA:Skraido nuo pavasario iki rudens. Vabalai aptinkami ant lapų, įvairių žiedų, ypač ant skėtinių augalų. Aktyviausi šiltomis saulėtomis dienomis.Grobuonys. Minta smulkiais vabzdžiais.Gegužės mėn. minkštavabaliai poruojasi. Kopuliacija trunka ilgai - gali tęstis visą dieną. Po kopuliacijos, patelės sudeda kiaušinėlius į viršutinį dirvos [skaityti toliau]
Blakės (Hemiptera) - Alydidae DYDIS: 10 - 12 mm. BIOTOPAS: Mėgsta saulėkaitą, viržynus, š[...]
Blakė - Alydus calcaratusBlakės (Hemiptera) - Alydidae D. Baužio nuotr.DYDIS:10 - 12 mm. BIOTOPAS: Mėgsta saulėkaitą, viržynus, šilojus, apaugusias viržiais dykynęs, sausas pievas apaugusias krūmokšniais.BIOLOGIJA: Randamos gegužės - lapkričio mėnesiais. Dažniausiai maitinasi ant ankštinių augalų, ypač pelžiedės (Ruscus sp.), kai kada dvėseliena. Alydus calcaratus yra greičiausiai skraidanti blakė, ir skrydžio metu yra panaši į vapsvą. Suaugusios blakės pavojaus akivaizdoje [skaityti toliau]
Blakė - Elasmostethus interstinctusBlakės (Hemiptera) - Acanthosomatidae D. Baužio nuotr.DYDIS: 8 - 13 mm.BIOTOPAS: Miškingos vietovės, parkai, sodai, gyvatvorės. BIOLOGIJA: Suaugusios blakės dažnai randamos saulėkaitoje, ant žemų krūmų, medžių. E. interstinctus kiaušinėlius deda ant aukščiau esančių beržų (Betula sp.) lapų ir žirginėlių nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio, išsiritusios nimfos ir minta jais. Taip pat pastebėtos maitinantis ant kadagių (Juniperus [skaityti toliau]
Žievėgraužis tipografas - Ips typographusVabalai (Coleoptera) - Straubliukai (Curculionidae) - Kinivarpos (Scolytinae) G. Steiblio nuotr.DYDIS:4,2 - 5,5 mm.BIOTOPAS:Eglynai, mišrūs ir spygliuočių miškai su dideliu eglės santykiu.BIOTOPAS: Skraido I generacija - balandžio - birželio mėn, II - generacija - liepos - rugpjūčio mėn. Pirmoji generacija gausesnė ir žalingesnė. Antroji generacija išsivysto tik šiltomis vasaromis. Žiemoja vabalai miško paklotėje. Labai žalinga. Tai [skaityti toliau]
Vabalai (Coleoptera) - Maitvabaliai (Silphidae) DYDIS: 11 - 24 mm. BIOTOPAS: Drėgni lapuočių ir[...]
Paprastasis duobkasys - Nicrophorus vespilloVabalai (Coleoptera) - Maitvabaliai (Silphidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:11 - 24 mm.BIOTOPAS:Drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, pievos, viržynai.BIOLOGIJA:Skraido balandžio - spalio mėn. Teigiamas fototaksis - noriai skrenda į žiburių šviesą. Dažniausiai aptinkamas dvėsenoje.Nekrofagas. Minta įvairių gyvūnų dvėsena bei pūvančiais grybais. Gulinčią dvėseną gali užuosti už pusantro kilometro. Naudingas gamtos sanitaras.Vabalai suradę gyvūno lavoną, rausia po juo žemę ir [skaityti toliau]
Vabalai (Coleoptera) - Lapgraužiai (Chrysomelidae) DYDIS: 6,5 - 8,5 mm. BIOTOPAS: Lapuočių ir m[...]
Žaliasis alksninukas - Plagiosterna (=Linaeidea) aenea Vabalai (Coleoptera) - Lapgraužiai (Chrysomelidae)DYDIS:6,5 - 8,5 mm.BIOTOPAS:Lapuočių ir mišrūs miškai, drėgnos pamiškės, melioracinių griovių pakrantės, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA:Pradeda skraidyti balandžio - gegužės mėn. Pirmos kartos vabalai pradeda ristis liepos pradž. Pirmieji antros kartos vabalai skraido rugpjūčio pradžioje. Po 2-3 savaičių ima traukti į žiemojimo vietas. Hidrofilinė rūšis. Tiek lervos, tiek ir vabalai graužia alksnių [skaityti toliau]
Mažasis kirpikas - Tomicus minor Vabalai (Coleoptera) - Straubliukai (Curculionidae) - Kinivarpos (Scolytinae) G. Steiblio nuotr.DYDIS: 2,6 - 4,5 mm.BIOTOPAS: pušynai, mišrūs miškai su gausiai augančiomis pušimis. Didžiausi židiniai susiformuoja netoli priemesčių, kaimų ir žolėdžių galvijų trypiamuose pušynėliuose.BIOLOGIJA:Skraido balandžio - gegužės mėn. Papildoma vabalų kartą ritasi vasaros gale ir rudenį. Naujai išsivystę suaugėliai papildomai maitinasi išgrauždami einamųjų metų pušų ūglių [skaityti toliau]
Arkliarūgštinė blakė - Coreus marginatusBlakės (Hemiptera) - Coreidae D. Baužio nuotr.DYDIS:13 - 16 mm.BIOTOPAS:Drėgnos pievos, vandens telkinių pakrantės.BIOLOGIJA: Randamos balandžio – spalio mėnesiais. Įsikuria dažniausiai ant rūgtinių šeimos augalų, kurių sėklas siurbia tiek suaugėliai, tiek ir lervos. Gegužę patelės deda kiaušinėlius į augalo šeimininko stiebus, lapus. Lervos vystosi birželio - rugsėjo mėn. Žiemoja suaugėliai. PAPLITIMAS: [skaityti toliau]
Platusis elniavabalis - Dorcus parallelipipedusVabalai (Coleoptera) - Elniavabaliai (Lucanidae)L. Jonaičio nuotr.DYDIS: 18 - 32 mmBIOTOPAS:lapuočių ir mišrūs miškai, seni parkai, sodai.BIOLOGIJA:skraido gegužės - liepos mėn. Aktyvūs tiek dienos metu, tiek - naktimis.Vabalai minta tękančiomis medžių sultimis. Patelės kiaušinius deda į žievės plyšius. Lervos vystosi trūnijančioje ąžuolo (Quercus sp.), alksnio (Alni sp.) liepos (Tilia sp.), gluosnių (Salix sp.), uosio (Fraxinus sp.) [skaityti toliau]
Raudonkojė skydblakė - Pentatoma rufipesBlakės (Hemiptera) - Skydablakės (Pentatomidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:16 - 16 mm.BIOTOPAS: Dažniausiai ant lapuočių medžių ir krūmų, pievose, pamiškėse, lapuočių miškuose. BIOLOGIJA: Randamos gegužės – spalio mėnesiais. Maitinasi dažniausiai augalų sula, nors kartais ir kitais vabzdžiais. Rugpjūčio mėnesį patelės deda kiaušinėlius, kuriuos priklijuoja lipniomis išskyromis. Lervos geltonos, išmargintos tamsiomis dėmėmis. Lervos [skaityti toliau]
Blakė kareivėlis - Pyrrhocoris apterusBlakės (Hemiptera) - Raudonblakės (Pyrrhocoridae)D. Baužio nuotr.DYDIS:7 - 12 mm.BIOTOPAS: Pievos, sodai, parkai, pamiškės, daržai.BIOLOGIJA: Jau kovo mėnesį, saulėkaitoje, šių blakių didelius būrius galima aptikti aplink kelmus, ant medžių kamienų, tvorų, malkų krūvų. Ypač mėgsta liepas. Poravimuisi, kuris trunka apie 30 valandų, patelės vilioja patinėlius tik šiai [skaityti toliau]
Cilindriškasis elniavabalis - Sinodendron cylindricumVabalai (Coleoptera) - Elniavabaliai (Lucanidae)R. Ferencos nuotr. patinasDYDIS:12 - 16 mm.BIOTOPAS:plačialapiai ir mišrūs miškai su senais medžiais bei trūnijančiomis išvartomis.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - liepos mėn. Aptinkami ant lapuočių medžių lapų ir kamienų.Vabalai minta tękančiomis medžių sultimis.Lervos vystosi trūnijančioje gluosnių (Salix sp.), beržų (Betula sp.), liepų (Tilia sp.) bei kitų lapuočių medžių medienoje. Taip pat gali gyventi skruzdėlynuose [skaityti toliau]
Paprastasis keršvabalis - Thanasimus formicariusVabalai (Coleoptera) - Keršvabaliai (Cleridae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:7 - 10 mm.BIOTOPAS:Spygliuočių miškai, ypač eglynai.BIOLOGIJA:Skraido nuo pavasario iki rudens. Aptinkamas ant spygliuočių medžių kamienų. Vabalai labai vikrūs.Grobuonys. Minta kinivarpomis, kurias medžioja žievės paviršiuje. Pagautą, priekinėmis kojomis, kinivarpą pakelia ir išėda minkštimą. Labai naudingi.Poruojasi balandžio - gegužės mėn. Kiaušinius patelės deda nedidelėmis krūvelėmis po žievės žvynais. Lervos gyvena kinivarpų [skaityti toliau]
Didysis blizgiavabalis - Chalcophora marianaVabalai (Coleoptera) - Blizgiavabaliai (Buprestidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:21 - 32 mmBIOTOPAS:šviesūs pušynai.BIOLOGIJA:skraido birželio - liepos mėn. Aktyvus saulėtomis ir šiltomis dienomis. Tupia ant kelmų ir rąstų.Patelės kiaušinius deda į pušies kelmų bei džiūstančių rąstų gilius žievės ir medienos plyšelius. Lervos išsirita po dviejų savaičių. Jos graužia negyvą pušų medieną. Lervų takai netaisyklingi; skersmuo 1,5 cm. Generacijos trukmė [skaityti toliau]
Upinis dumbliavabalis - Haliplus fluviatilisVabalai (Coleoptera) - Dumbliavabaliai (Haliplidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:2 - 3 mmBIOTOPAS:lėtai tekantys bei švarūs stovintys vandens telkiniai.BIOLOGIJA:skraido aptinkami litoralinėje juostoje, netoli krantų tarp vandens augmenijos. Kaip ir visi tikrieji dumbliavabaliai, yra blogi plaukikai. Kvėpuoja atmosferos oru. Papildydami oro atsargas, vabalai iškiša pilvelį virš vandens. Į kitus vandens telkinius perskrenda naktimis.Minta žaliaisiais siūliniais dumbliais.Lervos plonos, ilgos. Kvėpuoja vandenyje [skaityti toliau]
Raudonkojis afodijus - Acrossus (Aphodius) rufipesVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Afodijai (Aphodiidae) G. Steiblio nuotr.DYDIS: 10 - 13 mmBIOTOPAS: visur, kur ganomi gyvuliai - pievos, ganyklos, pamiškės šalia sodybų, kaimai. BIOLOGIJA:Skraido birželio - rugpjūčio mėn.Koprofagas. Minta galvijų ir arklių mėšlu. Naudingas reducentas. Naktimis ieško maitinimosi ir veisimosi vietų, todėl juos galima sutikti toli nuo potencialių maisto šaltinių. Būdingas teigiamas fototaksis [skaityti toliau]
Skruzdėdis gniaužtenis - Callilepis nocturnaVorai (Araneae) - Plokščiavoriai (Gnaphosidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:3 - 6 mmBIOTOPAS:šviesios, saulės apšviestos miško vietos, miško aikštelės, smėlingi keliukai.BIOLOGIJA:aptinkamas saulėtose vietose, kur jis medžioja skruzdėles.Minta išskirtinai tik skruzdėlėmis. Sustingęs, šalia skruzdėlyno angų, jis laukia išeinančios skruzdelės. Aukai pasirodžius, voras greit pribėgęs įkanda jai prie ūselių pamato. Dažniausiai skruzdė spėja išleisti feromoninį pavojaus signalą. Išbėgusios į pagalbą, kitos [skaityti toliau]
Kvapusis auksavabalis - Oxythyrea funestaVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Auksavabaliai (Cetoniidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:8 - 12 mmBIOTOPAS:šviesios, gerai saulės apšviestos mišrių ir lapuočių miškų aikštelės, pamiškės, krūmynai.BIOLOGIJA:skraido nuo gegužės pab. iki rugpjūčio mėn. Termofilas. Aktyvūs saulėtomis, karštomis dienomis. Aptinkami ant įvairių augalų žiedų.Polifagas. Minta žiedais, išgrauždamas jų vidų. Kartais gali nuo jų nukentėti obelys, kriaušės, rožės.Poruojasi birželio mėn. Patelės kiaušinius [skaityti toliau]
Aštuoniataškis auksavabalis - Gnorimus variabilisVabalai (Coleoptera) - Plokštėtaūsiniai (Scarabaeoidae) - Auksavabaliai (Cetoniidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:17 - 22 mm. BIOTOPAS:brandūs mišrūs ir lapuočių miškai su senais ąžuolais, juodalksnynai.BIOLOGIJA:skraido birželio - rugpjūčio mėn. Aktyvūs saulėtomis dienomis. Aptinkami pamiškėse, miško aikštelėse ant stambesnių žolinių ir sumedėjusių augalų žiedų. Minta nektaru.Lervos vystosi trūnijančioje senų lapuočių bei pušų medienoje, senuose medžių kelmuose. Vystymosi trukmė - 2-3 [skaityti toliau]
Blakė - Grypocoris sexguttatusBlakės (Hemiptera) - Žolinės blakės (Miridae)D. Baužio nuotr.DYDIS:patelė 7 - 8 mmpatinas 6,5 - 8,3BIOTOPAS:eglynai, mišrūs miškai, miško aikštelės, pamiškės.BIOLOGIJA:skraido birželio - rugpjūčio mėn. Polyfagės. Minta dilgėlių (Urtica sp.), taip pat kūpolių (Melampyrum sp.), aklių (Galeopsis sp.) ir kitų augalų sultimis. Taip pat puola amarus, įvairius smulkius nariuotakojus, jų lervas, kiaušinius. Nimfos vystosi gegužės - birželio mėn.Žiemoja [skaityti toliau]
Juodakaktis blaustūnas - Euophrys frontalisVorai (Araneae) - Šokliavoriai (Salticidae) G. Steiblio nuotr. ♀ DYDIS:patelės - 3 - 5 mmpatinai - 2 - 3 mmBIOTOPAS:visų tipų miškai, viržynai, pelkės, pievos, ganyklos, dirvonai, vynuogynai,savartynai. BIOLOGIJA:Lytiškai subrendę vorai randami pavasarį ir vasarą, patelės iki rudens. Aptinkami ant žemų augalų, nuokritose, detrite, taip pat po akmenimis.Tinklų nerezga. Minta įvairiais smulkiais [skaityti toliau]
Baltadėmis semioskopis - Semioscopis oculellaKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Drugiai (Lepidoptera)Pobūris. Straubliukiniai drugiai (Glossata)Antšeimis. Čiuopiklinės kandys (Gelechioidea)Šeima. Depresarijos (Depressariidae)G. Steiblio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS: 23 - 34 mm.BIOTOPAS:pamiškės, parkai, gyvenvietėsBIOLOGIJA:Skraido nuo kovo pab. iki gegužės pr. Vikšrai minta beržų (Betula sp.) lapais.Lėliukėmis virsta dirvoje.PAPLITIMAS: Europa, vidutinio klimato Azija. Lietuvoje lokalus. [skaityti toliau]
Juostuotasis margašoklis - Marpissa radiataVorai (Araneae) - Šokliavoriai (Salticidae) G. Steiblio nuotr.DYDIS:patelė - 8 - 10 mmpatinas - 6 - 7 mmBIOTOPAS:pelkės, ežerų, nedidelių vandens telkinių pakrantės, nendrynai, šlapžemės.BIOLOGIJA:aptinkami birželio - rugsėjo mėn. ant įvairių pakrančių augalų. Tinklų nerezga. Minta įvairiais vabzdžiai, prie kurių prisėlina ir žaibiškai pagriebia. Patelė pakrančių augalų lapuose įsirengia lizdą, kurį iš vidaus iškloja tankiu baltu [skaityti toliau]
Klajoklinis diegliavoris - Cheiracanthium erraticumVorai (Araneae) - Sėlintojai (Miturgidae)A. Vilko nuotr. DYDIS:patelė 7 - 8 mmpatinas 5 - 6 mmBIOTOPAS:viržynai, vidutinio drėgnumo pievos, krūmynų pakraščiai.BIOLOGIJA:Lytiškai subrendę vorai aptinkami gegužės - birželio mėn. Gyvena ant žemų augalų.Medžioja naktį. Žaibiškai puola auką kai ši prisiartina arba prisėlinę prie jos, nusitempia į saugesnę vietą sudoroti.Patelės ir kiaušinėlių kokonai randami [skaityti toliau]
Geltonžiedis žirgelis - Cordulegaster boltoniiKlasė. Vabzdžiai (Insecta)Būrys. Žirgeliai (Odonata) Pobūris. Skirtingasparniai žirgeliai (Anisoptera) Šeima. Žieduotapilviai žirgeliai (Cordulegastridae)A. Eismanto nuotr.DYDIS:kūno ilgis 70 - 85 mm,išskleistų sparnų ilgis 90 - 105 mm.BIOTOPAS:nedidelės sraunios upės, upeliai, jų pakrantės, gretimos pievos.BIOLOGIJA:skraido gegužės pab. - rugsėjo pradž. Didžiausias aktyvumas būna liepos mėn. Laikosi palei upės vagą. Patinai turi savo teritoriją, kurią saugo nuo konkurentų. Jų [skaityti toliau]
Usninukas - Vanessa carduiDrugiai (Lepidoptera) - Pleštekės (Nymphalidae)A. Totorytės nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:45 - 60 mm.BIOTOPAS:įvairios būveinės, tačiau gausesni sausose pievose.BIOLOGIJA:Skraido gegužės - rugsėjo mėn. Per metus dvi kartos. Imigrantas. Į Lietuvą atskrenda iš Pietų Europos. Usninukų migracijos laikas yra labai ištęstas, todėl vienu metu gali skraidyti ir vietiniai drugiai, ir imigrantai. Tuo pačiu vyksta kartų maišymasis ir tiksliai atskirti juos [skaityti toliau]
Paprastasis kryžiuotis - Araneus diadematusVorai (Araneae) - Kryžiuočiai (Araneidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS:patelė 13 - 17 mmpatinas 5,5 - 11 mmBIOTOPAS:visų tipų miškai, pamiškės, pievos, paupiai, paežerės, sodai, parkai, gyvenvietės.BIOLOGIJA:aptinkami ant įvairių medžių, krūmų, žolėje, ant pastatų sienų ir t.t. Lytiškai subrendę vorai aptinkami nuo VIII vidurio iki X mėn.Minta įvairiais, papuolusiais į tinklą, skraidančiais vabzdžiais. Rezga didelius rato [skaityti toliau]
Tuopinis sfinksas - Laothoe populiDrugiai (Lepidoptera) - Sfinksai (Sphingidae)A.Totorytės nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:70 - 100 mm.BIOTOPAS: Lapuočių, mišrūs ir spygliuočių miškai, pamiškės, krūmynai, paupiai, paežerės, gyvenvietės, parkai, sodai.BIOLOGIJA: Skraido gegužės - rugpjūčio mėn. Aktyvūs naktimis, o dieną praleidžia tupėdami saulėtose aikštelėse ant žalių lapų, žolės ir kelmų. Tupi atvirai, nesislepia. Gyvena tik kelias ar keliolika dienų.Šie drugiai nesimaitina, jie neturi straublelio.Vikšrai birželio [skaityti toliau]
Smailiagalvė blakė - Aelia acuminataBlakės (Hemiptera) - Skydablakės (Pentatomidae) D. Baužio nuotr.DYDIS: 7 - 10 mm.BIOTOPAS: Pievos, pamiškės, sodai, daržai, grūdinių kultūrų laukai. BIOLOGIJA: Iš žiemos miego šios blakės prabunda balandžio mėn., kai vidutinė [skaityti toliau]
Žabalis - Haematopota pluvialisDvisparniai (Diptera) - Musiniai dvisparniai (Brachycera) - Sparvos (Tabanidae) A. Eismanto nuotr.DYDIS:13 mm.BIOTOPAS:pamiškės, miško takeliai, trakas.BIOLOGIJA: Skraido birželio - rugpjūčio mėn. Suaktyvėja prieš lietų. Patinai maitinasi nektaru, patelės - šiltakraujų gyvūnų krauju. Duriamuoju - čiulpiamuoju burnos organu pradurtoje aukos odoje lieka gilios žaizdelės. Įkandimas labai skausmingas. Seilėse yra medžiagų, neleidžiančių kraujui krešėti. Platina juodligę, tuliaremiją. Lervos vystosi [skaityti toliau]
Juostelinė blakė - Graphosoma lineatum Blakės (Hemiptera) - Skydablakės (Pentatomidae) L. Kalašaičio nuotr.DYDIS:8 - 12 mm.BIOTOPAS:Pievos, pamiškės, parkai, sodai, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA: Skraido rugpjūčio - birželio mėn. Aptinkamos ant įvairių skėtinių augalų.Tiek suaugėliai, tiek nimfos minta skėtinių augalų sultimis, kurias išsunkia.PAPLITIMAS:Vidurio ir Pietų Europa, Mažoji Azija, Artimieji Rytai. Lietuvoje dažna. [skaityti toliau]
Plyšinis kampavoris - Tegenaria atricaVorai (Araneae) - Piltuvininkai (Agelenidae) G. Steiblio nuotr.DYDIS: 10 - 16 mm.BIOTOPAS: Rūsiai, sandėliai, priestatai, namų kertės, olos, sausi miškai.BIOLOGIJA: Tinklas susideda iš vamzdelio formos slėptuvės ir plokščios gaudymo srities, kurioje susipainioja vabzdžiai.Kokoną patelė dažniausiai pakabina šalia tinklo. Jis yra rutulio ar lęšio formos ir užmaskuojamas.Patelės toli nuo tinklų nesitraukia, patinai poravimosi laikotarpiu klajoja. Poruojasi birželio [skaityti toliau]
Paprastoji auslinda - Forficula auricularia Auslindos (Dermaptera) - Tikrosios auslindos (Forficulidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS: 13 - 16 mm.BIOTOPAS: Pamiškės, sodai, parkai, sodybos, gyvenvietės, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA: Slaptas gyvenimo būdas. Aktyvus naktimis, dienomis slepiasi po akmenimis, medžių žieve, uoksuose ir kt. Visaėdė. Minta tiek pūvančiomis, tiek žaliomis augalų dalimis, grybiena, dumbliais, prinokusiais vaisiais, smulkiais vabzdžiais. Kai kuriose šalyse laikomas žemės ūkio kenkėju.Poruojasi vasaros [skaityti toliau]
Smėlinė auslinda - Labidura ripariaAuslindos (Dermaptera) - Smėlinės auslindos (Labiduridae) G. Steiblio nuotr.DYDIS: 20 - 27 mm.BIOTOPAS:Smėlėtos upių, ežerų ir jūrų pakrantės, kopos.BIOLOGIJA:Aptinkama po kelmais, augalų šaknimis, lentgaliais, ten kur smėlis yra kiek drėgnesnis. Aktyvi naktimis, dieną tūno įsirausiusi į smėlį. Sparnai išsivystę, tačiau skraido nenoriai ir retai.Plėšri. Minta įvairiais tiek gyvais, tiek ir negyvais smulkiais vabzdžiais.Patelė vasarą, išraustame urvelyje, [skaityti toliau]
Dešimtaškė adalija - Adalia decempunctata Vabalai (Coleoptera) - Boružės (Coccinellidae) G. Steiblio nuotr.DYDIS:3,5 - 4 mm.BIOTOPAS: Pamiškės, pievos, sodai, paupiai, paežerės.BIOLOGIJA: Skraido visą vasarą. Žiemoja suaugėliai įvairiuose plyšiuose, po lapais, samanomis. Aptinkama ant krūmų, medžių. Tiek lervos, tiek vabalai minta amarais, skydamariais.Būdinga antsparnių spalvos ir rašto įvairovė.PAPLITIMAS: Europa, Vidutinio klimato Azija, Šiaurės Afrika. Lietuvoje nereta. [skaityti toliau]
Paprastoji garstytė - Leptidea sinapis Drugiai (Lepitopdera) - Baltukai (Pieridae) G. Steiblio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:36 - 48 mm. BIOTOPAS: pamiškės, miško aikštelės, apydrėgnės pamiškių pievos, upių šlaitai, pakelės. BIOLOGIJA: Skraido: I karta gegužės - birželio mėn.; II karta - liepos - rugpjūčio mėn. Pietinėje arealo dalyje, per metus, išsivysto trys generacijos.Patelė kiaušinius deda po vieną ant mitybinių augalų.Vikšrai minta pelėžirniais [skaityti toliau]
Tuopinis stiklasparnis - Sesia apiformisDrugiai (Lepidoptera) - Stiklasparniai (Sesiidae)L. Jonaičio nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS:33 - 48 mm.BIOTOPAS: Lapuočių miškai, saulėtos pamiškės, gyvenvietės, parkai. Dažnas sodybose, kuriose auga tuopos, drebulės. BIOLOGIJA: Skraido birželio - rugpjūčio mėn.Aktyvūs saulėtomis dienomis, todėl lengviau pastebimi anksti ryte, kai dar tupi ant medžių kamienų.Vikšrai vystosi tuopų (Populus sp.) ir [skaityti toliau]
Plėšrusis skruzdynukas - Synageles venatorVorai (Araneae) - Šokliavoriai (Salticidae) L. Kalašaičio nuotr.DYDIS:patelė - 3,5 - 4 mmpatinas - 3 mmBIOTOPAS: Laikosi ant akmenų, mūro sienu, tarp žemų augalų, smėlėtose vietose, bet visada šalia skruzdėlių.BIOLOGIJA:Suaktyvėja šviečiant saulei. Aptinkamas vasarą ir rudenį, daugiausia birželio - rugpjūčio mėnesiais. Minta daugiausia skruzdėmis ir smulkiais vabzdžiais. Prie skruzdėlyno galima rasti ne po viena individą.PAPLITIMAS: Europa, [skaityti toliau]
Mėlynsparnis tarkšlys - Oedipoda caerulescens Tiesiasparniai (Orthoptera) - Skėriai (Acrididae) - Tikrieji skėriai (Oedipodinae)A. Eismanto nuotr.DYDIS: 25 - 30 mm. BIOTOPAS: įvairios smėlingos vietovės - smiltpievės, pušynų aikštės, karjerai, statybų aikštelės.BIOLOGIJA: aptinkami atvirose vietose, dirvos paviršiuje. Minta įvairiais žoliniais augalais. Patelė kiaušinius sudeda į dirvą. Kiaušiniai ir žiemoja. Pavasarį išsiritusios lervutės vystosi apie [skaityti toliau]
Uoginė skydblakė - Dolycoris baccarum Blakės (Hemiptera) - Skydablakės (Pentatomidae)D. Baužio nuotr.DYDIS: 9,5 - 13 mm ilgio.BIOTOPAS: Gyvena pievose, miško proskynose, krūmynuose, daržuose, kai kada medžiuose. BIOLOGIJA: Suaugėliai randami balandžio-spalio mėnesiais, anksčiausiai rasta balandžio 21 d. Pabudusios iš žiemos miego blakės intensyviai maitinasi, poruojasi ir patelės deda kiaušinėlius. Lervos vystosi nuo birželio-rugsėjo mėnesiais (anksčiausiai rasta gegužės 5 d.). Tiek suaugėliai, [skaityti toliau]
Didysis perlinukas - Argynnis paphia Drugiai (Lepidoptera) - Pleštekės (Nymphalidae)A. Banevičiaus nuotr.IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS: 54-70 mm.BIOTOPAS: Įvairių miškų pievos, pamiškės, miškingos pakelės.BIOLOGIJA: Skraido liepos - rugpjūčio mėn. Patinai skraidyti pradeda savaitę anksčiau nei patelės. Noriai lanko usnių (Cirsium sp.), dagių (Carduus sp.), aviečių (Rubus sp.) ir kitų augalų žiedus. Vikšrai pavasarį minta įvairiomis našlaitėmis (Viola sp.), avietėmis (Rubus [skaityti toliau]
Aštuoniataškis blizgiavabalis - Buprestis octoguttata Vabalai (Coleoptera) - Blizgiavabaliai (Buprestidae)G. Steiblio nuotr. R. Ferencos nuotr.DYDIS: 9 - 13 mm. BIOTOPAS: jauni pušynai. BIOLOGIJA: Skraido birželio - liepos mėn. Aktyvūs saulėtomis šiltomis dienomis. Sutinkami ant medžių kamienų, šakų, kelmų. Vikriai skraido. Lervos vystosi jaunų pušaičių kamienuose ir kelmuose. [skaityti toliau]
Pievinė erkė - Dermacentor reticulatusErkės (Acari) - Ixodida - Iksodinės erkės (Ixodidae)G. Steiblio nuotr. DYDIS: iki 12 mm. BIOTOPAS: miško aikštelės, pamiškės, pievos, ganyklos, užliejamos pievos. Galvijų ganymo vietose, šių erkių gali susidaryti ištisi židiniai. Tuose miškuose, kuriuose skurdi žolinė augalija šios erkės negyvena. BIOLOGIJA: Aktyvios nuo pat ankstyvo pavasario iki pasirodant sniegui. Tačiau pats [skaityti toliau]
Dryžuotoji boružė - Myzia oblongoguttata Vabalai (Coleoptera) - Boružės (Coccinellidae)G. Steiblio nuotr. DYDIS: 7 - 9 mm. BIOTOPAS: spygliuočių ir mišrūs miškai, rečiau sodai. Laikosi ant spygliuočių medžių, ypač mėgsta žydinčias pušis. BIOLOGIJA: Skraido nuo pavasario iki rudens. Žiemoja suaugėliai, po atšokusia medžių žieve ar miško paklotėje. Vabalai ir [skaityti toliau]
Aksominė erkė - Trombidium holosericeum Erkės (Acari) - Prostigmata - Trombidinės erkės (Trombidiidae)G. Steiblio nuotr.DYDIS: 3 - 5 mm. BIOTOPAS: sodai, lapuočių ir mišrūs miškai. BIOLOGIJA : Sutinkamos balandžio - spalio mėn., bėgiojant žemės paviršiumi ar per neaukštas žoles. Suaugėliai maitinasi įvairiais smulkiais vabzdžiais, jų kiaušiniais ir kitomis erkėmis. [skaityti toliau]
