G. Steiblio nuotr. V. Karaliaus nuotr. IŠSKLEISTŲ SPARNŲ ILGIS: 25 - 32 mm.
BIOTOPAS: Miškų aikštelės, pamiškių pievos, paupiai, paežerės, šlaitai, parkai, pakelės, gyvenviečių žalieji plotai.
BIOLOGIJA: Drugiai skraido birželio - liepos mėnesiais. Pietinėje arealo dalyje skraido nuo geužės pab. iki rugpjūčio ir išsivysto dvi generacijos. Aktyvūs šviesiu paros metu, saulėtomis dienomis. Drugiai mėgsta tupėti ant įvairių medžių ir krūmų (pvz. aviečių) lapų. Nebaikštūs. Minta nektaru. Pirmumą teikia plaurečio (Gymnadenia sp.), vikių (Vicia sp.), usnių (Cirsium sp.), žvaigždūnių (Scabiosa sp.), buožainių (Knautia sp.), gervuogių (Rubus sp.) žiedams. Patelės kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų. Vikšrai gyvena rugsėjo - gegužės mėn.,tarp susuktų lapų. Tarp tų pačių susuktų lapų jaunivikšrai ir žiemoja. Suaugę vikšrai siekia 28 mm ilgį. Vikšrai polifagai. Minta įvairiais varpiniais/migliniais augalais - miglėmis (Poa sp.), valkūnais (Agropyron sp.), eraičinais (Festuca sp.), strugėmis (Brachypodium sp.), lendrūnais (Calamagrostis sp.), šunažolėmis (Dactylis sp.), varpučiais (Elytrigia sp.), vilnūnėmis (Holcus sp.), motiejukais (Phleum sp.), melvenėmis (Molinia sp.). Taip pat vikšrai aptinkami ir ant raženių (Securigera sp.), gargždenių (Lotus sp.). Lėliukėmis virsta retuose, iš susuktų lapų kokonuose ant žolės stiebų ar paklotėje. Lėliukės stadija trunka apie dvi - tris savaites. PAPLITIMAS: Europa, vidutinio klimato Azija, išskyrus tundros rajonus, bei Šiaurės Afrika. Lietuvoje dažnas.
