Jump to Navigation

Eresus cinnaberinus - Boružinis storgalvis

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Boružinis storagalvis - Eresus cinnaberinus (Olivier, 1789)

 

MORFOLOGIJA:

DYDIS:

  • patelė 8 - 16 mm
  • patinas 6 - 11 mm

Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. 3(R) kategorija.

 
 

BIOTOPAS:


     Pušų jaunuolynai, pušynų aikštelės, kirtavietės, viržynai. Šios buveinės turi būti apsaugotos nuo vėjo, gerai šildomos.

 

BIOLOGIJA:


     Voras gyvena labai paslėptą gyvenimo būdą. Lytiškai subrendę patinai sutinkami rugpjūčio - rugsėjo mėn. ir peržiemojus - gegužės mėn. Tuo laikotarpiu jie aktyviai ieško patelių.

     Voras žemėje įsirengia verpalais išklotą iki 10 cm ilgio ir 1 cm skermens urvelį, kurio piltuvėlio pavidalo anga yra dirvos paviršiuje ir uždengta verpalų kilimėliu. Nuo čia į visas puses nusidriekia susipynusios gaudamosios gijos. Surasti tokius gerai užmaskuotus urvelius yra sunku. Medžioja dažnai didelius, tvirtu chitininiu sluoksniu vabalus (mėšlavabalius, šoklius).

     Patelė urvelyje deda vieną apie 8-10 mm skersmens kiaušinių kokoną su 80 kiaušinėlių. Dieną šį kokoną išneša iš urvelio, kad sušiltų saulės atokaitoje, o vakarop jį vėl patalpina atgal. Išsiritusius jauniklius maitina iš burnos į burną suvirškintu maistu. Jaunikliai peržiemoja urvelyje kartu su patele. Per šį laiką voriukai neriasi 6 kartus. Pavasarį patelė žūsta ir tampa kaip papildomas maistas savo jaunikliams.

      Vorai gyvena tris metus.
 

 

PAPLITIMAS:


     Europa , Azija iki Altajaus bei Šiaurės Afrika. Pietų Europoje dažnas, o šiaurinėje dalyje - labai retas. Lietuvoje taip pat labai retas, iš  viso rasti tik keli vorai.

 
 
Autorius : Algirdas Vilkas
Publikavimo data: 2015-04-19 02:00