Jump to Navigation

BLAKIŲ LIETUVIŠKI PAVADINIMAI

šeima. ACANTHOSOMATIDAE - AUGALĖDĖS SKYDBLAKĖS

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ĮVADAS

šeima. AENICTOPECHEIDAE - RETOSIOS SENABLAKĖS

šeima. AEPOPHILIDAE - JŪRBLAKĖS

šeima. ALYDIDAE - PENTINBLAKĖS

šeima. ANTHOCORIDAE - ŽIEDBLAKĖS

šeima. APHELOCHEIRIDAE - DUGNABLAKĖS

šeima. ARADIDAE - ŽIEVIABLAKĖS

šeima. BELOSTOMATIDAE - DIDŽIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. BERYTIDAE - LAZDABLAKĖS

šeima. CERATOCOMBIDAE - NETIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. CIMICIDAE - PARAZITINĖS BLAKĖS

šeima. COREIDAE - TIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. CORIXIDAE - IRKLABLAKĖS

šeima. CYDNIDAE - URVABLAKĖS

šeima. DIPSOCORIDAE - TIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. ENICOCEPHALIDAE - DIDGALVĖS SENABLAKĖS

šeima. GELASTOCORIDAE - RUPŪŽBLAKĖS

šeima. GERRIDAE - VANDENINIAI ČIUOŽIKAI

šeima. HEBRIDAE - GAURABLAKĖS

šeima. HYDROMETRIDAE - VANDENMATĖS

šeima. HYPSIPTERYGIDAE - PLOKŠČIABLAKĖS

šeima. LYGAEIDAE - TIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. MESOVELIIDAE - NETIKROSIOS VANDENSKRODĖS

šeima. MICROPHYSIDAE - KERPBLAKĖS

šeima. MIRIDAE - ŽOLBLAKĖS

šeima. NABIDAE - SKERDBLAKĖS

šeima. NAUCORIDAE - PLAČIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. NEPIDAE - SKORPIONBLAKĖS

šeima. NOTONECTIDAE - NUGARPLAUKOS

šeima. PENTATOMIDAE - TIKROSIOS SKYDBLAKĖS

šeima. PIESMATIDAE - PILKBLAKĖS

šeima. PLATASPIDIDAE - KAMUOLBLAKĖS

šeima. PLEIDAE - NUGARPLAUKĖLĖS

šeima. POLYCTENIDAE - KAILIABLAKĖS

šeima. PYRRHOCORIDAE - RAUDONBLAKĖS

šeima. REDUVIIDAE - PLĖŠRIABLAKĖS

šeima. RHOPALIDAE - NETIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. SALDIDAE - ŠOKLIABLAKĖS

šeima. SCHIZOPTERIDAE - MAŽABLAKĖS

šeima. SCUTELLERIDAE - VĖŽLIABLAKĖS

šeima. STEMMOCRYPTIDAE - MINKŠTABLAKĖS

šeima. STENOCEPHALIDAE - NETIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. THYREOCORIDAE - JUODBLAKĖS

šeima. TINGIDAE - SIETASPARNĖS BLAKĖS

šeima. VELIIDAE - TIKROSIOS VANDENSKRODĖS

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ŠALTINIAI

šeima. REDUVIIDAE - PLĖŠRIABLAKĖS

infrabūrys. CIMICOMORPHA Leston, Pendergrast & Southwood, 1954 – KRAUJABLAKINIAI
 
 
 
šeima. REDUVIIDAE Latreille, 1807 – PLĖŠRIABLAKĖS (sin. Blakės plėšrūnės)
(angl. Assassin Bugs; Conenose Bugs)

 

     Šiai šeimai priklauso 7–40 mm ilgio, dažniausiai tamsūs, rečiau ryškiai raštuoti, tvirto sudėjimo vabzdžiai. Dažniausiai jų kūnas yra gana platus, pailgas, o kojos stiprios. Tačiau yra ir tokių rūšių, kurioms būdingas ypač siauras kūnelis, o kojos yra ilgos ir siūliškos. Galva cilindriška, pailga. Straubliukas trumpas, storas ir sulenktas. Prieškrūtinėlė su randuotu grioveliu, kuris veikia kaip garsinis aparatas, skleidžiantis girgždantį garsą. Šios blakės gyvena ant medžių, tarp žolių, dirvos paviršiuje, o kai kada ir paukščių lizduose, graužikų urvuose, po akmenimis. Kai kurios plėšriablakių rūšys gali gyventi ir žmonių būstuose. Dažniausiai šios blakės yra plėšrios ir labai ėdrios: užpuola kitus vabzdžius, straubliuku įduria, nužudo ir išsiurbia. Didesnių plėšriablakių įdūrimas žmogui labai skausmingas. Kai kurios šios šeimos atstovės yra kraujasiurbės ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje platina žmogui labai pavojingą tripozomozės ligos formą – Čagaso ligą. Paplitusios visame pasaulyje, tačiau dauguma plėšriablakių gyvena atogrąžų ir paatogražių kraštuose. Iš viso yra 6000 šių blakių rūšių.

 

Coranus subapterus (De Geer, 1773) - Trumpasparnė plėšriablakė
(angl. Heath Assassin Bug)

Labai plačiai paplitusi Europoje; aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena smėlingose vietovėse (smėlio kopose, dykvietėse ir pan.), kur susiranda mažų nariuotakojų, pvz. vorų ir vabzdžių. Suaugėliams būdingos dvi morfologinės formos: su sutrumpėjusiais sparnais ir su ilgais sparnais. Žiemoja kiaušinėliai. Kūno ilgis – 9–12 mm.

 

Empicoris culiciformis (De Geer, 1773) - Uodinė plėšriablakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Teiginiai, kad ši rūšis taip pat gyvena ir Neotropiniame regione, iki šiol nėra patvirtinti tyrimų duomenimis. Šiai plakei (Kaip ir klajoklinei plėšriablakei) būdingas pailgas kūnas ir labai plonos, ilgos kojos, todėl kiek primena ilgakojį uodą.

 

Empicoris vagabundus (Linnaeus, 1758) - Klajoklinė plėšriablakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Tai netipiška plėšriablakė, savo išvaizda truputį primena kitos šeimos atstovę – kuprotąją lazdablakę.

 

Paratriatoma hirsuta Barber, 1938 - Meksikinė plėšriablakė
(angl. Mexican Bed Bug)

Paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, rečiau – Šiaurės Amerikoje (pietinėse JAV valstijose). Tai ektoparazitas, maitinasi tik žinduolių krauju. Nors paprastai šeimininkais tampa įvairūs laukiniai žvėreliai, tačiau pasitaiko, kad šios blakės parazituoja naminius gyvūnus ir žmogų (ypač kaimiškose vietovėse, kur žmogus gyvena šalia gamtos). Meksikinė plėšriablakė retkarčiais aptinkama žmonių būstuose. Kraują siurbia dažniausiai naktį, kai žmogus miega; pasirenka atviras vietas. Įkandimas nėra skausmingas, tik sukelia niežulį. Ši blakė gali nesimaitinti 3–6 mėnesius.  Kraujo siurbimas užtrunka 8–15 min. Nors dauguma miegančių aukų nepajunta įkandimo, tačiau jautriems žmonėms į žaizdą patekusios seilės gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Meksikinė plėšriablakė (Kaip ir giminiškos rūšys, pvz., amerikinė plėšriablakė) pernešioja tripanozomų sukeliamą Čagaso ligą. Ligos sukėlėjai (pirmuonys Trypanozoma cruzi) patenka į žaizdą ne blakei siurbiant, o po to, kai blakė, prisigėrusi kraujo, tuštinasi, o žmogus įtrina užkrėstus ekskrementus į žaizdą, kasydamasis niežtinčią vietą. Centrinėje Amerikoje (taip pat ir Meksikoje) plėšriablakių platinama Čagaso liga yra gana dažnai paplitusi. Kai kurių kitų Šiaurės Amerikoje giminiškų rūšių blakės tuštinasi ne iš karto po kraujo siurbimo, bet tik praėjus 20–30 min. Tai ženkliai sumažina užsikrėtimo Čagaso liga pavojų.

 

Phymata crussipes (Fabricius, 1775) - Storakojė plėšriablakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Kartais šios genties blakės išskiriamos į atskirą Phymatidae šeimą.

 

Platymeris biguttata (Linnaeus, 1767) - Afrikinė plėšriablakė
(angl. White-eyed Assassin Bug; White Spotted Assassin Bug)

Būdingos dvi ryškios gelsvos nugarinės dėmės ant tamsaus fono. Šios blakės seilės gali sukelti laikiną apakimą. Gyvena atogrąžų Afrikoje.

 

Pygolampis bidentata (Goeze, 1778) - Dviuodegė plėšriablakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Šios pailgos blakės pilvelio gale kyšo dvi nedidelės trikampiškos skiautės.

 

Reduvius personatus (Linnaeus, 1758) - Tamsioji plėšriablakė
(angl. Masked Hunter)

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Australiniame, Neotropiniame ir Nearkties regionuose, į kuriuos papuolė žmogaus užvežta iš Europos. Lietuvoje aptinkama. Ši 16–18 mm ilgio juoda blakė gyvena medžių drevėse, tačiau dažniausiai žinoma kaip įnamė (t.y. gyvenanti ir besiveisianti žmonių būstuose). Šios blakės įdūrimas žmogui yra skausmingas, o apie pažeistą vietą sutinsta audiniai (panašiai kaip įgėlus širšei). Minta įvairiais namuose aptinkamais vabzdžiais (cukriniams žvyninukams, patalinėmis blakėmis, blusomis, utėlėmis ir kitais smulkiais gyviais). Tamsiosios plėšriablakės nesiurbia kraujo ir nepernešioja ligų. Jų nimfos maskuojasi apsilipindamos namų dulkėmis.

 

Rhynocoris annulatus (Linnaeus, 1758) - Žieduotoji plėšriablakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama  ir  Lietuvoje. Dažniausiai galima pastebėti ant įvairių žydinčių augalų, kartais ant medžių ir krūmų, kur tyko vabzdžių. Aktyvi dieną. Kūnas juodas, blizgantis, pilvelio šoninis randelis ryškiai raudonas su juodomis juostelėmis. Kūno ilgis – 12–13 mm.

 

Rhynocoris iracundus (Poda, 1761) - Margoji plėšriablakė
(angl. Bee Assassin)

Paplitusi didesnėje Europos dalyje; Lietuvoje neaptikta. Dažniausiai randama (kartais gausiai) šiltose, saulėtose vietose; ten gaudo kitus skraidančius vabzdžius. Žmogui šių blakių straubliuko įdūrimas toks pats skausmingas kaip ir, pvz., vapsvos įgėlimas. Kūnas – 13–18 mm ilgio.

 

Triatoma rubida (Uhler, 1894) - Margoji plėšriablakė
(angl. Kissing Bug)

Paplitusi ir gana dažnai aptinkama pietinėje Arizonos (JAV) dalyje ir kaimyniniuose kraštuose. Kaip ir meksikinė plėšriablakė, minta žinduolių krauju bei pernešioja žmogui labai pavojingą Čagaso ligą (žr. meksikinė plėšriablakė)

 

 

© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys