Jump to Navigation

BLAKIŲ LIETUVIŠKI PAVADINIMAI

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ĮVADAS

šeima. ACANTHOSOMATIDAE - AUGALĖDĖS SKYDBLAKĖS

šeima. AENICTOPECHEIDAE - RETOSIOS SENABLAKĖS

šeima. AEPOPHILIDAE - JŪRBLAKĖS

šeima. ALYDIDAE - PENTINBLAKĖS

šeima. ANTHOCORIDAE - ŽIEDBLAKĖS

šeima. APHELOCHEIRIDAE - DUGNABLAKĖS

šeima. ARADIDAE - ŽIEVIABLAKĖS

šeima. BELOSTOMATIDAE - DIDŽIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. BERYTIDAE - LAZDABLAKĖS

šeima. CERATOCOMBIDAE - NETIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. CIMICIDAE - PARAZITINĖS BLAKĖS

šeima. COREIDAE - TIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. CORIXIDAE - IRKLABLAKĖS

šeima. CYDNIDAE - URVABLAKĖS

šeima. DIPSOCORIDAE - TIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. ENICOCEPHALIDAE - DIDGALVĖS SENABLAKĖS

šeima. GELASTOCORIDAE - RUPŪŽBLAKĖS

šeima. GERRIDAE - VANDENINIAI ČIUOŽIKAI

šeima. HEBRIDAE - GAURABLAKĖS

šeima. HYDROMETRIDAE - VANDENMATĖS

šeima. HYPSIPTERYGIDAE - PLOKŠČIABLAKĖS

šeima. LYGAEIDAE - TIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. MESOVELIIDAE - NETIKROSIOS VANDENSKRODĖS

šeima. MICROPHYSIDAE - KERPBLAKĖS

šeima. MIRIDAE - ŽOLBLAKĖS

šeima. NABIDAE - SKERDBLAKĖS

šeima. NAUCORIDAE - PLAČIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. NEPIDAE - SKORPIONBLAKĖS

šeima. NOTONECTIDAE - NUGARPLAUKOS

šeima. PENTATOMIDAE - TIKROSIOS SKYDBLAKĖS

šeima. PIESMATIDAE - PILKBLAKĖS

šeima. PLATASPIDIDAE - KAMUOLBLAKĖS

šeima. PLEIDAE - NUGARPLAUKĖLĖS

šeima. POLYCTENIDAE - KAILIABLAKĖS

šeima. PYRRHOCORIDAE - RAUDONBLAKĖS

šeima. REDUVIIDAE - PLĖŠRIABLAKĖS

šeima. RHOPALIDAE - NETIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. SALDIDAE - ŠOKLIABLAKĖS

šeima. SCHIZOPTERIDAE - MAŽABLAKĖS

šeima. SCUTELLERIDAE - VĖŽLIABLAKĖS

šeima. STEMMOCRYPTIDAE - MINKŠTABLAKĖS

šeima. STENOCEPHALIDAE - NETIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. THYREOCORIDAE - JUODBLAKĖS

šeima. TINGIDAE - SIETASPARNĖS BLAKĖS

šeima. VELIIDAE - TIKROSIOS VANDENSKRODĖS

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ŠALTINIAI

šeima. TINGIDAE - SIETASPARNĖS BLAKĖS

infrabūrys. CIMICOMORPHA Leston, Pendergrast & Southwood, 1954 – KRAUJABLAKINIAI
 
 
 
šeima. TINGIDAE Laporte, 1807 – SIETASPARNĖS BLAKĖS (sin. Sietblakės)
(angl. Lace Bugs)

 

     Šiai šeimai priklauso smulkūs ar vidutiniai (2–10 mm ilgio) pilkšvi arba rudi vabzdžiai. Kūnas suplotas, ovalo formos. Šioms blakėms būdinga tai, kad jų priekinių sparnų membrana yra su tankiomis gardelėmis ir primena nėrinius, nugarėlė ištįsusi ir iš dalies gali dengti galvą. Kai kurių sietasparnių blakių patelės rūpinasi kiaušinėliais ir nimfomis. Minta tik augaliniu maistu. Aptinkamos ant medžių ir krūmų lapų bei žolių (kai kada – ant samanų). Žiemoja dažniausiai suaugėliai, kartais – nimfos, labai retai – kiaušinėliai. Per metus dažniausiai būna viena generacija. Daugelis šių blakių yra augalų kenkėjos; praduria apatinį lapo epidermį ir siurbia sultis. Kai kurias sietasparnes blakes žmogus naudoja kovodamas su piktžolėmis. Paplitusios visame pasaulyje. Iš viso yra 2000 šių blakių rūšių (Europoje – apie 200 rūšių.

 

 

Acalypta gracilis (Fieber, 1844) - Grakščioji sietblakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Artimuosiuose Rytuose ir rytinės Palearkties kraštuose. Lietuvoje aptinkama.

 

Acalypta nigrina (Fallen, 1807) - Apvalioji sietblakė

Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir rytinėje Palearkties dalyje. Lietuvoje aptinkama.

 

Derephysia cristata (Panzer, 1806) - Kietinė sietblakė

Paplitusi kai kuriuose centrinės, rytinės ir šiaurinės Europos kraštuose. Gyvena taip pat ir Lietuvoje. Aptinkama ant kiečių.

 

Derephysia foliacea (Fallen, 1807) - Tinklinė sietblakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje, Sibire, Rytų Azijoje (Mongolijoje, Japonijoje) ir Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Šios blakės priekinių sparnų išoriniai kraštai yra kiek pakelti į viršų.

 

Dictyla echii (Schrank, 1782) - Margoji sietblakė

Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.

 

Galeatus affinis (Herrich-Schäffer, 1835) - Rytinė sietblakė

Paplitusi vidurio ir rytinėje Europos dalyse, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.

 

Galeatus spinifrons (Fallen, 1807) - Skaidrioji sietblakė

Plačiai paplitusi šiaurinėje, vidurio ir rytinėje Europos dalyse, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.

 

Kalama tricornis (Schrank, 1801) - Juodaūsė sietblakė

Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Šiai blakei būdingos visiškai juodos ir šeriuotos antenos. Mitybinis augalas iki šiol nežinomas.

 

Physatocheila costata (Fabricius, 1794) - Paprastoji sietblakė

Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.

 

Physatocheila smreczynskii China, 1952 - Rudoji sietblakė

Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.

 

Sinvessa subinennis (autorius nežinomas) - Puošnioji sietblakė

Šios rūšies taksonominė padėtis ir paplitimasnėra visiškai aiškus.

 

Stephanitis oberti (Kolenati, 1857) - Mėlyninė sietblakė

Paplitusi centrinėje Europos dalyje (nuo Belgijos iki Lenkijos ir Austrijos) ir Fenoskandijos kraštuose (Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje). Aptinkama kai kuriuose Rytų Europos kraštuose. Lietuvoje iki šiol dar neaptikta.

 

Stephanitis pyri (Fabricius, 1775) - Kriaušinė sietblakė

Plačiai paplitusi Europoje, išskyrus Fenoskandiją, taip pat Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje gyvena. Dažnai aptinkama soduose – ji kenkia siurbdama vaismedžių lapus. Kūnas – 3–4 mm ilgio.

 

Tingis ampliata (Herrich-Schäffer, 1838) - Usninė sietblakė
(angl. Spear Creeping Lacebug)

Plačiai paplitusi Europoje. Aptikta ir Lietuvoje. Dažniausiai pastebima ant dirvinių usnių.

 

Tingis cardui (Linnaeus, 1758) - Daginė sietblakė
(angl. Spear Thistle Lacebug)

Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Minta kai kurių rūšių usnimis.

 

Tingis pilosa Hummel, 1825 - Aklinė sietblakė

Paplitusi didžiojoje Europos dalyje, išskyrus Fenoskandijos kraštus (Daniją, Norvegiją, Švediją, Suomiją). Gyvena ir Lietuvoje. Aptinkama ant aklių (Galeopsis).

 

 

© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys