Lietuvos entomologų sąjunga Metų vabzdžiu 2010 metais pasirinko Médinę skydblakę - Palomena prasina.
Pagrindinis šios akcijos tikslas yra ištirti médinės skydblakės Palomena prasina paplitimą Lietuvoje, kokiose buveinėse ir ant kokių augalų ji dažniausiai sutinkama (miške, pamiškėje, pievoje, sode ir t.t.).
Šios plačiai paplitusios blakės kūnas yra plokščias, skydo formos, 12 – 13,5 mm ilgio. Antenos rusvos, sudarytos iš 5 segmentų. Nugarą dengia didelis trikampis skydas ir kieti antsparniai odiškais galiukais. Pavasarį jos yra ryškiai žalios spalvos, padengtos mažais juodais taškeliais, o prieš žiemojimą blakių spalva patamsėja iki tamsiai bronzinės, rudos. Pilvas geltonas – tiek pavasarį, tiek rudenį. Abiejų lyčių išvaizda yra vienoda, tik patelės yra šiek tiek didesnės nei patinėliai. Kaip ir visos blakės, taip ir ši turi nariuotą siurbiamąjį organą – straubliuką, kuriuo iš augalų ir uogų siurbia sultis. Ši rūšis priklauso „tikrųjų blakių“ (Heteroptera) pobūriui, kurių vienintelių sparnų galiukai yra membraniniai, o likusioji dalis yra odiška, sukietėjusi. Kai blakė ilsisi, sparnai yra sudėti ant nugaros ir membraninės sparnų dalys susikryžiuoja. Nuo priešų ginasi paskleisdama nemalonų kvapą, kurį gamina liaukos, pas suaugėlį esančios kūno apačioje, pakrūtinio šonuose, o pas nimfas - kūno viršuje, ant pilvelio.
Suaugusios blakės pabunda iš žiemos miego balandžio mėnesio gale, ir birželio mėnesį pradeda poruotis.
Metuose būna viena generacija. Ieškodami poros, tiek patelės, tiek patinėliai leidžia žemus garsus – tai daro užpakalines kojas trindami į pilvelį. Kaip ir daugelio blakių, sueitis vyksta „galu į galą“. Kiaušinėlių dėtis panaši į šešiakampį, kuriame būna apie 28 žalsvus kiaušinėlius, ir vienu dėjimu yra sudedama apie 100 kiaušinėlių. Blakių vystymosi ciklas nėra pilnas, nėra lėliukės stadijos, o ką tik išsiritusių blakučių forma iškart yra panaši į suaugusių blakių. Šios rūšies blakės „pereina“ 5 nimfines stadijas, prieš kiekvieną naują stadiją išsineria iš seno apdaro. Ką tik pakeitusi seną apdarą blakutė yra sodriai raudonos spalvos, bet jau po keliolikos minučių nusispalvina būdingomis eilinei stadijai spalvomis. Išsiritusios iš kiaušinėlių blakutės yra tamsios – galva, kojos, krūtinės skydelis juodi, o pilvelis rudas. Vėlesnėje stadijoje pilvelis jau žalias. 3 stadijos nimfos yra žalios, ir turi tik kelias tamsias dėmes išilgai pilvelio. Paskutinėse dvejose stadijose yra 2 spalvinės nimfų variacijos:
1. galva, krutinės skydelis, kojos juodos, išilgai pilvelio eina juodos dėmės, o pats pilvelis žalias
2. visa nimfa yra žalia, tik paskutiniai kojų nareliai tamsūs, pilvelio kraštai apkantuoti siaura ruda (rudai raudona) juostele.
Paskutinės stadijos blakutės jau turi ir sparnų užuomazgas: tuo ji skiriasi nuo ankstyvesnės stadijos. Suaugėliais tampama rugsėjo mėnesį. Visas ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio užtrunka apie 6 savaites. Suaugę individai žiemoja – žiemos miegas tęsiasi nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.
Paplitimas. Plačiai paplitusios visoje Europoje, rečiau sutinkamos link Šiaurės, reta Škotijoj, Rytinėse ir Pietinėse JAV valstijose. Dažniausiai randama miškingose vietose, pamiškėse, krūmynuose, ant žemaūgių augalų, parkuose, soduose, labiausiai „mėgsta“ lazdyno krūmus.
Pilną akcijos aprašymą galite rasti www.entomologai.lt
