Lietuvos entomologų draugijos 2014 Metų Vabzdžiu pasirinktas drugių būrio atstovas - tamsioji erebija (Erebia ligea).
Erebijos – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugiai. Lietuvoje yra aptiktos dvi erebijų rūšys: Tamsioji erebija (Erebia ligea Linnaeus, 1758) ir šilinė erebija (Erebia aethiops Esper, 1777). Abi rūšys Lietuvoje retos, tačiau tamsioji erebija metų vabzdžiu pasirinkta todėl, kad šilinė erebija Lietuvoje nebeaptinkama jau kelis dešimtmečius. Žinoma, jei akcijos metu būtų aptikta šilinė erebija, tokia informacija būtų itin vertinga.
Tamsioji erebija (Erebia ligea Linnaeus, 1758)
Morfologija.
Tai vidutinio dydžio drugys, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 36–50mm. Viršutinė sparnų pusė tamsiai pilkai ruda su rausvai oranžine juosta netoli sparnų pakraščio, kurioje, tiek ant priekinių, tiek ant užpakalinių sparnų, yra 3–4 juodos apvalios dėmės su baltu tašku viduryje (akinės dėmės). Apatinė priekinių sparnų pusė ruda, turi rausvą juostą su akinėmis dėmėmis, išsidėstymu atitinkančiomis dėmes viršutinėje sparno pusėje. Užpakalinių sparnų apatinė pusė ruda, netoli pakraščio turi daugiau ar mažiau išreikštas tamsias akines dėmes. Netoli sparno vidurio ties priekiniu sparno pakraščiu prasideda ir žemyn link sparno vidurio (ir kartais toliau) nusitęsia ryški balta dėmė (juostelė). Tai yra ryškiausias ir svarbiausias šios rūšies skiriamasis požymis.
Patelių apatinių sparnų raštas labiau išreikštas, sparno dalis nuo pagrindo link baltos juostelės tamsesnė, nei pakraštinė sparno dalis.
Šilinė erebija (Erebia aethiops Esp.) vizualiai labai panaši, tačiau apatinėje užpakalinių sparnų pusėje neturi baltų dėmių (juostelių), akinės dėmės silpniau išreikštos.
Paplitimas Europoje ir Lietuvoje.
Tamsiosios erebijos arealas apima beveik visą Europą nuo Alpių iki Skandinavijos, sutinkama 28 šalyse. Šiaurinėje arealo dalyje, tame tarpe ir Lietuvoje, rūšis sutinkama jūros lygyje, tačiau pietinėje arealo dalyje – subalpinėse pievose. Nors Europoje rūšis nėra priskirta nykstančių rūšių kategorijai, tačiau Lietuvoje apie tamsiąsias erebijas informacijos kritiškai mažai. Lietuvoje rasta Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Sutinkama labai lokaliai.
Buveinės.
Lietuvoje rūšis dažniausiai stebima drėgnuose eglynuose ar mišriuose miškuose, pušynuose su egle, aukštapelkių pakraščiuose. Drugiai stebimi miško aikštelėse, pakelėse, pamiškėse besimaitinantys ant graižažiedžiųaugalų žiedų, dažniausiai ant buožainių, usnių, bajorių.
Vystymasis.
Žiemoja vikšrelis kiaušinio apvalkale. Pavasarį išsiritęs vikšras storas ir trumpas, gelsvai pilkas. Maitinasi naktį įvairiais varpiniais ir viksviniais augalais, nurodomi lendrūnai (Calamogrostis spp.), viksvos (Carex sp.), šunažolės (Dactylus spp.), šluotsmilgės (Deschampsia spp.), pirštuotė (Digitaria spp.), eraičinai (Festuca spp.), striepsnė (Milium effusum), miglės (Poa spp.). Pasiekę priešpaskutinį ar paskutinį ūgį vikšrai žiemoja, o vasaros pradžioje virsta lėliuke, iš kurios po 2-3 savaičių išsirita suaugėlis. Taigi, drugių vystymasis užtrunka dvejus metus, Lietuvoje visi žinomi šios rūšies stebėjimai yra poriniais metais. Todėl 2014 – tinkami metai akcijai.
Skraidymo laikas.
Drugiai pradeda skraidyti liepos mėnesio pradžioje, kartais – birželio pabaigoje. Sutinkami iki rugpjūčio vidurio. Tinkamiausias laikas stebėjimui – liepos antra dekada. Drugiai aktyvūs saulėtomis dienomis, lengviausia juos stebėti ir fotografuoti rytais, kol oras dar nėra labai įšilęs, o drugiai dažniausiai maitinasi ant augalų žiedų ir yra nebaikštūs. Pavakary drugiai taip pat susirenka ant augalų žiedų ir nesunkiai aptinkami bei fotografuojami.
Informacija, kurią siekiame surinkti akcijos metu.
Apie tamsiosios erebijos paplitimą Lietuvoje yra labai mažai duomenų, dalis duomenų istoriškai seni. Todėl norime surinkti kuo daugiau tikslių žinių apie rūšies gyvenamas vietas Lietuvoje. Tuo pačiu būtų surinkta papildoma informacija apie drugių skraidymo laikotarpį, gausumą. Tai taptų pradine medžiaga rūšies paplitimo ir gausumo pokyčių vertinimui ateityje (ar rūšis nyksta). Šiuo metu tendencijų neįmanoma įvertinti, nes tokios pradinės duomenų bazės nėra.
Daugiau informacijos galite rasti čia
