Jump to Navigation

LAPGRAUŽIŲ LIETUVIŠKAS VARDYNAS

PRATARMĖ

Šeima. MEGALAPODIDAE – DIDŽIAKOJINIAI

Šeima. ORSODACNIDAE – ERŠKĖTINUKAI

Pošeimis. ALTICINAE – SPRAGĖNAI

Pošeimis. BRUCHINAE – GRŪDINUKĖNAI

Pošeimis. CASSIDINAE – SKYDINUKĖNAI

Pošeimis. CHRYSOMELINAE – LAPGRAUŽĖNAI

Pošeimis. CLYTRINAE – KLITRĖNAI

Pošeimis. CRIOCERINAE – SMIDRINUKĖNAI

Pošeimis. CRYPTOCEPHALINAE – PASLĖPTAGALVĖNAI

Pošeimis. DONACIINAE – DONACIJĖNAI

Pošeimis. EUMOLPINAE – PETINUKĖNAI

Pošeimis. GALERUCINAE – GRUBLĖNAI

Pošeimis. LAMPROSOMATINAE – ŪKSMINUKĖNAI

Pošeimis. SYNETINAE – BERŽINUKĖNAI

Pošeimis. Alticinae – Spragėnai

Alticinae Newman, 1835 – Spragėnai.
Nusistovėjęs. Iki šiol vabzdžių pošeimiai lietuviškų vardų neturėjo, tačiau to neįvardijant visi šio pošeimio lapgraužiai buvo vadinami spragėmis.

Phyllotreta Chevrolat, 1836 – Kopūstinukės.
Naujadaras. Gentis vadinta „kryžmažiedėmis spragėmis“ (Pileckis ir Monsevičius 1997:138). Pavadinimas neteisingai sudarytas. Kryžmažiedis(-ė) gali būti tas (ta) kuris (-i) turi
žiedus. Anksčiau buvo augalų šeima „Kryžmažiedžiai“, lot. Cruciferae). Pastaruoju metu ši šeima pervadinta į „Bastutiniai“, lot. Brasicacea). Todėl siūlau pastarosios spragių genties pavadinimą keisti į vieną žodį: „Kopūstinukės“ arba „kopūstspragės“, nes beveik visos šios genties spragės minta Bastutinių (kopūstinių) šeimos augalais.


Phyllotreta armoraciae (Koch, 1803) – Krieninė kopūstinukė.
Anksčiau vadinta „krienine sprage“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 168; Pileckis 1976: 154; Pileckis and Monsevičius 1997: 139).

Phyllotreta atra (Fabricius, 1775) – Juodoji kopūstinukė.
 Anksčiau vadinta „juodąja sprage“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 169; Pileckis 1976: 155; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 152; Pileckis and Monsevičius 1997: 139).

Phyllotreta cruciferae (Goeze, 1777) – Garstukinė kopūstinukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – garstyčiomis (garstukais) (Sinapis).

 [Phyllotreta dilatata Thomson, 1866] – Karteninė kopūstinukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kartenėmis (Cardamine).

Phyllotreta exclamationis (Thunberg, 1784) – Kryžiuotoji kopūstinukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – antsparniuose yra tamsios spalvos kryžiaus formos figūra.

Phyllotreta flexuosa (Illiger, 1794) – Vingiajuostė kopūstinukė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. flexus = vingis.

Phyllotreta nemorum (Linnaeus, 1758) – Šviesiakojė kopūstinukė.
Anksčiau vadinta „šviesiakoje sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169; Lešinskas ir Pileckis 1968: 97; Pileckis ir Žuklys 1974: 169; Pileckis 1976: 154; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 151; Pileckis and Monsevičius 1997: 139).

Phyllotreta nigripes (Fabricius, 1775) – Melsvoji kopūstinukė.
Anksčiau vadinta „melsvąja sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169; Lešinskas ir Pileckis 1968: 98; Pileckis ir Žuklys 1974: 170; Pileckis 1976: 155).

Phyllotreta ochripes (Curtis, 1837) – Česnakūninė kopūstinukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – česnakūnėmis (Alliaria).

Phyllotreta striolata (Fabricius, 1803) – Paprastoji kopūstinukė.
 Anksčiau vadinta“kryžmažiedine sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169), „kopūstine sprage (Lešinskas ir Pileckis 1968: 97; Pileckis ir Žuklys 1974: 171; Pileckis 1976: 155; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 152)

Phyllotreta tetrastigma (Comoli, 1837) – Keturdėmė kopūstinukė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: gr. tetra = keturi; stigma = dėmė)

Phyllotreta undulata Kutschera, 1860 – Lenktajuostė kopūstinukė.
Anksčiau vadinta „lenktajuoste sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 97; Lešinskas ir Pileckis 1967: 168; Pileckis ir Žuklys 1974: 170; Pileckis 1976: 154; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 151)

Phyllotreta vittula (Redtenbacher, 1849) – Javinė kopūstinukė.
Anksčiau vadinta „javų juosteline sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 168), „javine juosteline sprage (Lešinskas ir Pileckis 1968: 11, 26, 29; Pileckis ir Žuklys 1974: 172; Pileckis 1976: 154; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 120).

Aphthona Chevrolat, 1836 – Spragtukės.
Naujadaras. Gentis neturėjo nusistovėjusio lietuviško pavadinimo, nors viena šios genties rūšis buvo vadinta „mėlynąją linsprage“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 172; Pileckis ir Monsevičius 1997: 139), tačiau linsprage („juodąja linsprage“) vadinta ir kitos genties
(Longitarsus) spragė (ten pat: 173; 140) Tad siekiant sumažinti painiavą siūlau Aphthona genties sprages pavadinti spragtukėmis.


Aphthona abdominalis (Duftschmid, 1825) – Karpažolinė spragtukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – karpažolėmis (Euphorbia).

Aphthona atrocaerulea (Stephens, 1831) = cyanella (Redtenbacher, 1849) – Melsvoji spragtukė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. atratus = pajuodęs, caerulea = mėlynas. Apibendrinant – juodas su melsvu atspalviu.

[Aphthona cyparissiae (Koch, 1803)] – Šlaitinė spragtukė.
Naujadaras. Šilumamėgė rūšis, mėgsta pietinės ekspozicijos šlaitus.

 [Aphthona czwalinae Weise, 1888] – Juodoji spragtukė.
Naujadaras. Angliškas „black leafy spurge flea beetle“ Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – juodos spalvos kūnu.

Aphthona erichsoni (Zetterstedt, 1838) – Viksvinė spragtukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – viksvomis (Carex).

Aphthona euphorbiae (Schrank, 1781) – Lininė spragtukė.
 
Anksčiau vadinta „mėlynąja linsprage“ (Pileckis ir Žuklys 1974: 172; Pileckis 1976:155; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 148; Pileckis and Monsevičius 1997: 139).

Aphthona flaviceps Allard, 1859 – Rudoji spragtukė.
Anksčiau vadinta „rudąja linų sprage“ (Šurkus and Gaurilčikienė 2002).

Aphthona lutescens (Gyllenhal, 1813) – Blyškioji spragtukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – blyškiai geltonos spalvos kūnu.

Aphthona nonstriata (Goeze, 1777) – Vilkdalginė spragtukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vilkdalgiais (Iris).

Aphthona pallida (Bach, 1856) – Snaputinė spragtukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – snapučiais (Geranium).

Aphthona pygmaea Kutschera, 1861 – Mažoji spragtukė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. pygmaeus = mažytis.

Aphthona venustula Kutschera, 1861 – Puošnioji spragtukė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. venustus = gražus, žavingas.

Aphthona violacea (Koch, 1803) – Violetinė spragtukė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. violacea = violetinis.

Longitarsus Berthold, 1827 – Pėdūnės.
Naujadaras. Lietuviškas pavadinimas sudarytas išvertus genties mokslinį pavadinima: lot. longus = ilgas; gr. tarsos = plokščias, platus paviršius, pėda, letena

[Longitarsus absynthii Kutschera, 1862] – Bitkrėslinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – bitkrėslėmis (Tanacetum).

Longitarsus aeneicollis (Faldermann, 1837) = suturalis (Marsham, 1802) nec (Fabricius, 1775) – Juodasiūlė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – juoda išilgine juosta besidrierkiniančią ties antsparnių siūle (vidiniu kraštu).

Longitarsus anchusae (Paykull, 1799) – Godulinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – goduliais (Anchusae).

 [Longitarsus apicalis (Beck, 1817)] – Vėdryninė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vėdrynais (Ranunculus).

Longitarsus atricillus (Linnaeus, 1761) – Dobilinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – dobilais (Trifolium).

 [Longitarsus ballotae (Marsham, 1802)] – Akeninė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – akeniais (Ballota).

Longitarsus brunneus (Duftschmid, 1825) – Rudoji pėdūnė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. brunus = rudas.

Longitarsus curtus (Allard, 1860) – Neužmirštuolinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – neužmirštuolėmis (Myosotis).

Longitarsus echii (Koch, 1803) – Ežeininė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – ežeiniais (Echium).

Longitarsus exsoletus (Linnaeus, 1758) – Bergždyninė pėdūnė.
Naujadaras. Rūšies mitybiniai augalai - įvairūs agurkliniai (Boraginacea), tačiau dažniausiai sutinkama ant ežeinių, kurie paprastai auga nederlingose žemėse, bergždynuose.

Longitarsus ferrugineus (Foudras, 1860) – Rūdiškoji pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. ferrugo = rūdys.

 [Longitarsus fulgens (Foudras, 1860)] – Rausvašonė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – rausvais antsparnių ir priešnugarėlės šonais.

 [Longitarsus fuscoaeneus Redtenbacher, 1849] – Kietagrūdinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kietagrūdžiais (Lithospermum).

Longitarsus ganglbaueri Heikertinger, 1912 – Dirvinė pėdūnė.
Naujadaras. Rūšies mitybiniai augalai - įvairios žilės (Senecio), tačiau dažniausiai sutinkama ant paprastosios (Senecio vulgaris), kuri paprastai auga kaip piktžolė dirvose.

Longitarsus gracilis Kutschera, 1864 – Lieknoji pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. gracilis = lieknas.

Longitarsus holsaticus (Linnaeus, 1758) – Glindinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – glindėmis (Pedicularius).

Longitarsus jacobaeae (Waterhouse, 1858) – Žilinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – žilėmis (Senecio).

Longitarsus kutscherai (Rye, 1872) – Šalmutinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – šalmučiais (Galeobdalon).

 [Longitarsus lewisii (Baly, 1874)] – Gyslotinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – gysločiais (Plantago).

Longitarsus longipennis Kutschera, 1864 – Vijoklinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vijokliais (Covolvulus).

Longitarsus longiseta Weise, 1889 – Ilgašerė pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. longus = ilgas; seta = šerys.

Longitarsus luridus (Scopoli, 1763) – Blyškioji pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. luridus = blyškus.

Longitarsus lycopi (Foudras, 1860) – Mėtinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – mėtomis (Mentha).

[Longitarsus medvedevi Shapiro, 1956] – Kalkžeminė pėdūnė.
Naujadaras. Aptinkama atvirose, sausose pievose augančiose kalkžemiuose.

Longitarsus melanocephalus (DeGeer, 1775) – Juodgalvė pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: gr. melano = juodas, cephalo – galva.

Longitarsus minusculus (Foudras, 1860) – Notrinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – notromis (Stachys).

Longitarsus nasturtii (Fabricius, 1792) – Agurklinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – agurklėmis (Borago).

Longitarsus niger (Koch, 1803) – Juodoji pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. niger = juodas.

Longitarsus nigerrimus (Gyllenhal, 1827) – Skendeninė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – skendeniais (Utricularia).

 [Longitarsus nigrofasciatus (Goeze, 1777)] – Juodajuostė pėdūnė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. nigro = juoduoti, fascia = raištis (asocijuojasi su juosta)

 [Longitarsus noricus Leonardi, 1976] – Pietinė pėdūnė.
 Naujadaras. Šios rūšies vabalai mėgsta šilumą, paplitę pietinėje ir centrinėje Europoje; pastebimas arealo plėtimasis į šiaurę.

Longitarsus obliteratus (Rosenhauer, 1847) – Čiobrelinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – čiobreliais (Thymus).

 [Longitarsus ochroleucus (Marsham, 1802)] – Ramuninė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – ramunėmis (Matricaria).

Longitarsus parvulus (Paykull, 1799) – Lininė pėdūnė.
Anksčiau vadinta“juodąja linine sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169), “juodąja linsprage” (Lešinskas ir Pileckis 1968: 71; Pileckis ir Žuklys 1974: 173; Pileckis 1976:155; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 148; Pileckis ir Monsevičius 1997: 140).

Longitarsus pellucidus (Foudras, 1860) – Gelsvoji pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – šviesiai gelsvu kūnu.

 [Longitarsus plantagomaritimus Dollman, 1912] – Pajūrinė pėdūnė.
 Naujadaras. Rūšis aptinkama prie jūros ant pajūrinio gysločio (Plantago maritimus).

Longitarsus pratensis (Panzer, 1974) – Rusvoji pėdūnė.
Anksčiau vadinta „rusvąja linsprage (Lešinskas ir Pileckis 1968: 71).

 [Longitarsus pulmonaria Weise, 1893] – Plautinė pėdūnė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – plautėmis (Pulmonaria).

 [Longitarsus quadriguttatus (Pontoppidan, 1765)] – Keturdėmė pėdūnė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. quadrus = keturi; gutta = dėmė.

[Longitarsus reichei (Allard, 1860)] – Astrinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – astrais (Aster).

Longitarsus rubiginosus (Foudras, 1860) – Vynioklinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vynioklėmis (Calystegia).

Longitarsus succineus (Foudras, 1860) – Kietinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kiečiais (Artemisia).

Longitarsus suturellus (Duftschmid, 1825) – Šalpusninė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – šalpusniais (Tusilago).

Longitarsus symphyti Heikertinger, 1912 – Taukinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – taukėmis (Symphytum).

Longitarsus tabidus (Fabricius, 1775) – Tūbinė pėdūnė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalai – tubėmis (Verbascum).

Altica Geoffroy, 1762 – Didspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai yra didžiausi iš spragių.

Altica aenescens Weise, 1888 – Beržinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – beržais (Betula).

Altica brevicollis Foudras, 1860 – Lazdyninė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – lazdynais (Corylus).

 [Altica carduorum (Guérin-Mènèville, 1858) = cirsii Israelson, 1956] – Daginė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – dagiais (Cardus).

Altica carinthiaca Weise, 1888 – Pelėžirninė didspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – pelėžirniais (Lathyrus).

Altica chamaenerii H. Lindberg, 1926 – Gaurometonė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – gauromečiais (Chamerion).

Altica engstromi J.R. Sahlberg, 1893 – Vingiorykštinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vingiorykštėmis (Filipendula).

[Altica ericeti (Allard, 1859)= longicollis (Allard, 1860) = britteni Sharp, 1914 = sandini Kemner, 1919] – Viržinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – viržiais (Caluna).

Altica helianthemi (Allard, 1859) = pusilla Duftschmid, 1825 – Kraujalakinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kraujalakėmis (Sanguisorba).

 [Altica impressicollis (Reiche, 1862)] – Kemerinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – kemerais (Eupatorium).

Altica lythri Aubé, 1843 – Ožkarožinė didspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – ožkarožėmis (Epilobium).

Altica oleracea (Linnaeus, 1758) – Nakvišinė didspragė.
Anksčiau vadinta „takažoline sprage“ (Pileckis 1976: 154), tačiau pavadinimas taisytinas, nes ši spragė nieko bendro su takažole neturi. Pagrindinis jos mitybinis augalas yra dvimetė nakviša (Oenothera biennis).

Altica palustris Weise, 1888 – Pelkinė didspragė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. palustris = pelkinis.

Altica quercetorum saliceti Weise, 1888 – Ąžuolinė didspragė.
Anksčiau vadinta „ąžuoline sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 168; Pileckis 1968: 18;
Pileckis 1976: 154; Pileckis ir Monsevičius 1997: 141)


Altica tamaricis Schrank, 1785 – Gluosninė didspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – gluosniais (Salix).

Hermaeophaga Foudras, 1860 – Laiškenspragės.
Naujadaras. Visos šios genties spragės minta laiškeniais (Mercurialis).

Hermaeophaga mercurialis (Fabricius, 1792) – Paprastoji laiškenspragė.
Naujadaras. Tai plačiausiai paplitusi šios genties rūšis.

Batophila Foudras, 1860 – Uogaspragės.
Naujadaras. Lietuviškas pavadinimas sudarytas išvertus rūšies mokslinį pavadinimą: gr.batus – uogienojas, philos = mėgstantis, mylintis.

Batophila rubi (Paykull, 1799) – Avietinė uogaspragė.
 Anksčiau vadinta „avietine sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1968: 203, 214; Pileckis ir Žuklys 1974: 168; Pileckis 1976: 154; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 205; Pileckis ir Monsevičius 1997: 141)

Lythraria Bedel, 1897 – Šilingspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai paprastai minta šilingėmis (Lysimachia).

Lythraria salicariae (Paykull, 1800) – Paprastoji šilingspragė.
Anksčiau vadinta „šilingine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 141).

Neocrepidodera Heikertinger, 1911 = Asiorestia Jacobson, 1925 = Crepidodera auct. nec Chevrolat, 1836 – Laukspragės.
Naujadaras. Dauguma rūšių gyvena atviruose biotopuose, paprastai dirbamuose laukuose, piktžolynuose, palaukėse ir pan.

[Neocrepidodera brevicollis (Daniel, 1904)] – Durpyninė laukspragė.
Naujadaras. Gyvena durpingos dirvos laukuose.

Neocrepidodera femorata (Gyllenhal, 1813) – Aklinė laukspragė.
Anksčiau vadinta „akline sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 142).

Neocrepidodera ferruginea (Scopoli, 1763) – Usninė laukspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – usnimis (Cirsium).
 Anksčiau vadinta „dilgėlinė spragė”( Pileckis 1976: 153), tačiau pavadinimas yra keistinas, nes ši rūšis nieko bendro su dilgėlėmis neturi.


Neocrepidodera interpunctata (Motschulsky, 1859) – Šlapyninė laukspragė.
Naujadaras. Rūšis aptinkama šlapynėse.

Neocrepidodera motschulskii (Konstantinov, 1991) = sublaevis auct. nec (Motschulsky, 1859) – Dirvoninė laukspragė.
Naujadaras. Aptinkama atviruose biotopuose,  dirvonuose, piktžolynuose ir pan.

Neocrepidodera nigritula (Gyllenhal, 1813) – Juodoji laukspragė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. nigritia = juodas.

Neocrepidodera transversa (Marsham, 1802) – Daginė laukspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – dagiais (Carduus).

Derocrepis Weise, 1886 – Žirniaspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai paprastai minta įvairiais pupiniais augalais.

Derocrepis rufipes (Linnaeus, 1758) – Pelėžirninė žirniaspragė.
 Anksčiau vadinta „rudagalve sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 51), „pelėžirnine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 142).

Hippuriphila Foudras, 1860 – Asiūklinukės.
Naujadaras. Lietuviškas pavadinimas sudarytas išvertus rūšies mokslinį pavadinimą: gr. hippuris – asiūklis; gr. philos = mėgstantis, mylintis.

Hippuriphila modeeri (Linnaeus, 1761) = laevicollis (Hellén, 1933) – Paprastoji asiūklinukė.
 Anksčiau vadinta „asiūkline sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 143).

Crepidodera Chevrolat, 1836 = Chalcoides Foudras, 1860 – Puošniaspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai išsiskiria ypač ryškių spalvų, spindinčia kūno danga.

Crepidodera aurata (Marsham, 1802) – Auksiškoji puošniaspragė.
 Anksčiau vadinta „karkline sprage (Lešinskas ir Pileckis 1967: 168; Pileckis 1976:153), „auksiškąja sprage“ (Pileckis ir Monsevičius, 1997: 143).

Crepidodera aurea (Geoffroy, 1785) – Tuopinė puošniaspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – tuopomis (Populus).

Crepidodera fulvicornis (Fabricius, 1792) = lapponica (Heikertinger, 1950) – Blindinė puošniaspragė.
Anksčiau vadinta “metališkąja tuopine sprage” (Valenta 1968: 72); „“raudonūse sprage“ Pileckis 1976: 153). Naujas pavadinimas sukurtas atsižvelgiant į svarbiausią šios rūšies mitybinį augalą - blinde (Salix caprea).

Crepidodera nitidula (Linnaeus, 1758) – Drebulinė puošniaspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – drebule (Populus tremula).

Crepidodera plutus (Latreille, 1804) – Žilvytinė puošniaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – žilvičiu (Salix purpurea).

Epitrix Foudras, 1860- – Plaukuotspragės.
Aprobuotas (Lietuvos Respublikos Terminų bankas).

Epitrix pubescens (Koch, 1803) – Drigninė plaukuotspragė.
Anksčiau vadinta „drignine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 143).

Epitrix cucumeris (Harris, 1851) – Bulvinė plaukuotspragė.
Aprobuotas (Lietuvos Respublikos Terminų bankas)

Podagrica Chevrolat, 1836 – Dedešvinukės.
Naujadaras. Lietuviškas pavadinimas sudarytas atsižvelgiant į mokslinio genties pavadinimo reikšmę (gr. podagra - kojų spąstai). Šios genties spragės yra tingiai šokinėjančios, lėtos.

[Podagrica fuscicornis (Linnaeus, 1767)] – Tamsiaūsė dedešvinukė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. fusca = tamsus, cornus = ragas (vabzdžio antena).

Mantura Stephens, 1831 – Rūgtspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai paprastai minta įvairiais rūgtiniais (Polygonaceae).

Mantura chrysanthemi (Koch, 1803) – Rūgštyninė rūgtspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – rūgštynėmis (Rumex).

[Mantura obtusata (Gyllenhal, 1813) = ambigua Kutschera, 1862] – Juosvoji rūgtspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga morfologine savybe – juodos spalvos kūnu.

Mantura rustica (Linnaeus, 1767) – Takažolinė rūgtspragė.
Anksčiau vadinta „rūgštynine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 143), tačiau ši rūšis gyvena ant takažolės (Polygonum aviculre).

Chaetocnema Stephens, 1831 – Variaspragės.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su morfologine ypatybe: daugumos rūšių kūnas vario spalvos.

[Chaetocnema aerosa (Letzner, 1846) – Viksvuolinė variaspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – viksvuolėmis (Cyperus).

Chaetocnema arida Foudras, 1860 – Miglinė variaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais miglinių (Poaceae) šeimos augalais.

Chaetocnema aridula (Gyllenhal, 1827) – Stiebinė variaspragė.
Anksčiau vadinta “javų stiebine sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169), „javine stiebinė sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 13, 24, 31) “didžiąja stiebine sprage (Pileckis ir Žuklys 1974: 174; Pileckis 1976: 156; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 120;
Pileckis ir Monsevičius 1997: 144).


Chaetocnema breviuscula (Faldermann, 1837) – Balandinė variaspragė.
Anksčiau vadinta “runkeline sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1968: 74). Naujadaras.
Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalais.


[Chaetocnema compressa (Letzner, 1864)] – Smilginė variaspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – smilgomis (Agrostis).

Chaetocnema concinna (Marsham, 1802) – Runkelinė variaspragė.
Anksčiau vadinta “runkeline sprage” (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169; Pileckis ir Žuklys 1974: 175; Pileckis 1976: 156; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 143; Pileckis ir Monsevičius 1997: 144), „grikine sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 74, 215).

 [Chaetocnema confusa (Bohemann, 1851)] – Viksvinė variaspragė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – viksvomis (Carex).

Chaetocnema hortensis (Geoffroy, 1785) – Daržinė variaspragė.
Anksčiau vadinta „javine stiebine sprage (Lešinskas ir Pileckis 1968: 13, 24, 31; Pileckis ir Žuklys 1974: 176). Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. hortensis = daržo.

Chaetocnema mannerheimii (Gyllenhal, 1827) – Dirvoninė variaspragė.
Naujadaras. Aptinkama atviruose biotopuose, dirvonuose, piktžolynuose ir pan.

 [Chaetocnema obesa (Boieldieu, 1859)] – Vikšrinė variaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – vikšriais (Juncus).

Chaetocnema picipes Stephens, 1831 = laevicollis (Thomson, 1866) = heikertingeri Lubischev, 1963 – Takažolinė variaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – takažole (Polygonum aviculare).

Chaetocnema sahlbergii (Gyllenhal, 1827) – Šlapyninė variaspragė.
Naujadaras. Aptinkama šlapiuose biotopuose ant įvairių Juncus, Carex genčių augalų.

Chaetocnema semicoerulea (Koch, 1803) – Karklinė variaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais karklais (Salix).

Chaetocnema subcoerulea (Kutschera, 1864) – Melsvoji variaspragė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. sub- = truputį, caerulea = mėlynas.

 [Chaetocnema tibialis (Illiger, 1807)] – Burnotinė variaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais burnočiais (Amaranthaceae).

Dibolia Latreille, 1829 – Notrinukės.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su morfologine ypatybe: blauzdų pentinai yra dviskaiučiai, viršūnėje įskelti..

Dibolia cryptocephala (Koch, 1803) – Zundinė notrinukė.
 Anksčiau vadinta „zundine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 145).

[Dibolia cynoglossi (Koch, 1803)] – Šunlielinė notrinukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – šunlielėmis (Cynoglossum).

Dibolia depressiuscula Letzner, 1846 – Paprastoji notrinukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – notrelėmis (Lamium).

 [Dibolia foersteri Bach, 1859] – Tikroji notrinukė.
 Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – notromis (Stachys).

Dibolia occultans (Koch, 1803) – Sukatžolinė notrinukė.
Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – sukatžolėmis (Leonurus).

Sphaeroderma Stephens, 1831 – Gaubtaspragės.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su morfologine ypatybe - labai išgaubtu kūnu.

Sphaeroderma rubidum (Graëlis, 1858) – Bajorinė gaubtaspragė.
Anksčiau vadinta „bajorine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 145)

Sphaeroderma testaceum (Fabricius, 1775) – Usninė gaubtaspragė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – usnimis (Cirsium).

Argopus Fischer von Waldheim, 1824 – Rutulės.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su morfologine ypatybe: kūnas labai išgaubtas, rutuliškas (labiau išgaubtas nei kamuolspragių).

[Argopus ahrensi (Germar, 1817)] – Raganinė rutulė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – raganėmis (Clematis).

 [Argopus nigritarsis (Gebler, 1823)] - Šilagėlinė rutulė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – šilagėle (Pulsatilia).

Mniophila Stephens, 1831 – Samanspragės.
Naujadaras. Šios genties vabalai paprastai minta įvairiomis samanomis.

Mniophila muscorum (Koch, 1803) – Kerėžinė samanspragė.
 Anksčiau vadinta „rusmenine sprage“ (Pileckis ir Monsevičius 1997: 142), tačiau yra nustatyta (Nadein, 2009), kad šios rūšies spragės minta ne rusmenėmis, bet samanomis, dažniausiai (kerėžomis (Rhytidiadelphus) augančiomis ant medžių kamienų ar akmenų.
Tad pavadinimas yra keistinas. Naujas pavadinimas su šios rūšies mitybinėmis samanomis – kerėžomis.


Psylliodes Berthold, 1827 – Šokliukės.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties vabalų gebėjimu stipriai pašokti.

Psylliodes affinis (Paykull, 1799) – Bulvinė šokliukė.
 Anksčiau vadinta „bulvine sprage (Pileckis 1976: 156; Pileckis ir Monsevičius 1997: 145), „bulvine geltonąja sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 81, 117; Pileckis ir Žuklys 1974: 176; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 140).

Psylliodes attenuata (Koch, 1803) – Kanapinė šokliukė.
 Anksčiau vadinta „kanapine sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1967: 169; Lešinskas ir Pileckis 1968: 89, 91; Pileckis ir Žuklys 1974: 177; Pileckis 1976: 156; Pileckis ir Monsevičius 1997: 145)

Psylliodes chalcomera (Illiger, 1807) – Daginė šokliukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – dagiais (Carduus).

Psylliodes chrysocephala (Linnaeus, 1758) – Rapsinė šokliukė.
Anksčiau vadinta „rapsine sprage (Pileckis ir Žuklys 1974: 178).

[Psylliodes crambicola Lohse, 1954] – Balžinė šokliukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – balžomis (Crambe).

Psylliodes cucullata (Illiger, 1807) – Kežinė šokliukė.
Anksčiau vadinta “žeminė spragė” (Lešinskas ir Pileckis 1968: 29), pavadinimas keistinas nes yra nelogiškas. Naujas pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniu augalu – kežiu (Spergula).

Psylliodes cuprea (Koch, 1803) – Variaspalvė šokliukė.
Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. cupreus = varinis, vario.

Psylliodes cupreata (Duftschmid, 1825) – Šakniavaisinė šokliukė.
 Anksčiau vadinta „šakniavaisine sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 74; Pileckis ir Žuklys 1974: 178).

Psylliodes dulcamarae (Koch, 1803) – Karklavijinė šokliukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – karklavijais (Solanum).

Psylliodes hyoscyami (Linnaeus, 1758) – Drigninė šokliukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – drignėmis (Hyoscyamus).

 [Psylliodes isatidis Heikertinger, 1912] – Mėlžolinė šokliukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – mėlžolėmis (Isatis).

 [Psylliodes luteola (O.F. Müller, 1776)] – Gelsvoji šokliukė.
 Naujadaras. Mokslinio pavadinimo vertimas: lot. luteola = gelsvas.

Psylliodes marcida (Illiger, 1807) – Stoklinė šokliukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – stoklėmis (Cakile).

Psylliodes napi (Fabricius, 1792) – Griežtinė šokliukė.
 Anksčiau vadinta „griežtine sprage“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 98; Pileckis ir Žuklys 1974: 179).

Psylliodes picina (Marsham, 1802) – Šilinginė šokliukė.
 Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – šilingėmis (Lysimachia).

Psylliodes sophiae Heikertinger, 1914 – Poklinė šokliukė.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – pokliais (Descurainia).