Jump to Navigation

MACROPEDIA

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Nicrophorus vespillo - Paprastasis duobkasys

 

Paprastasis duobkasys – Nicrophorus vespillo (Linnaeus, 1758)

 

 

     Paparastsis duobkasys, tai vidutinio dydžio 10-23 mm. vabalas. Kūnas, kojos ir antenos juodi, trys galiniai antenų, nareliai, sudarantys buoželę – oranžiniai. Priešnugarėlės priekinis kraštas apaugęs gelsvais pasišiaušusiais plaukeliais, sudarančiais ištisinę juostą per visą priekinį priešnugarėlės kraštą. Kiekviename antsparnyje - priekinėje dalyje ir prie viršūnės yra du platūs oranžiniai raiščiai dantytais kraštais, nesiekiantys antsparnių siūlės. Užpakalinių kojų blauzdos viršūniniame trečdalyje smarkiai išlenktos į vidų. Apatinė kūno pusė apaugusi gelsvais plaukeliais.

Skaityti pilną aprašymą -> Nicrophorus vespillo - Paprastasis duobkasys

Dendroxena quadrimaculata - Keturtaškis maitvabalis

 

Keturtaškis maitvabalis – Dendroxena quadrimaculata (Scopoli, 1772)

 

     Kūnas ovalus 12-15 mm dydžio, juodas, kojos ir antenos taip pat juodos spalvos. Antenų 4 galiniai nareliai sustorėję ir sudaro neryškią buoželę. Priešnugarėlė ir antsparniai geltoni. Priešnugarėlės vidurinė dalis juoda, antsparniuose yra po 3 neryškias išilgines briauneles, be to kiekviename antsparnyje yra po 2 juodas dėmes: viena ant pečių gumburėlio, o antroji – užpakaliniame antsparnių trečdalyje. Skydelis juodas.

     Keturtaškis maitvabalis gyvena lapuočių miškuose, upių slėnių ar griovų šlaitų lapuotynuose, dažniausia ten, kur auga ąžuolai (Pileckis ir Monsevičius 1995).

Oiceoptoma thoracicum - Raudonnugaris maitvabalis

Raudonnugaris maitvabalis – Oiceoptoma thoracicum (Linnaeus, 1758)

 

 

 

     Kūnas ovalus, vidutinio dydžio (13-15mm) juodas, priešnugarėlė raudona. Galva ir priešnugarėlė apaugę trumpais gelsvais plaukeliais. Kieviename antsparnyje yra 3 išilginės briaunelės. Antsparnių šoninis kraštas platus, priekiniame trečdalyje išlenktas į viršų. Užpakaliniame kiekvieno antsparnio trečdalyje yra po gumburėlį. Kojos ir antenos juodos (Růžička ir kt. 2004).

     Raudonnugario maitvabalio lervos kūnas plokščias, nariuotas, sudarytas iš 12 segmentų. Pirmieji 3 segmentai sudaro krūtinę, kiekvienas krūtinės segmentas turi po vieną porą kojų. Visas lervos kūnas juodas, tik išoriniuose kiekvieno segemento kraštuose yra netaisyklingos šviesisos dėmės, taip pat priekinė galvos dalis rausva.

Phosphuga atrata - Šliužagraužis maitvabalis

 

 

Šliužagraužis maitvabalis – Phosphuga atrata (Linnaeus, 1758)

 

 

     Kūnas 10-15 mm ovalus, plikas, blizgantis juodas ar rusvas. Galvos priekinė dalis ištįsusi. Priešnugarėlė smulkiai ir tankiai taškuota, nuo pamato į priekį smarkiai siaurėjanti, priekinis priešnugarėlės kraštas suapvalintas, užpakaliniai kampai buki. Antsparniai tankiai raukšlėti, kievienas su 3 aukštomis išilginėmis briaunelėmis.

Skaityti pilną aprašymą -> Phosphuga atrata - Šliužagraužis maitvabalis

Necrodes littoralis - Juodasis maitvabalis

 

Juodasis maitvabalis – Necrodes littoralis (Linnaeus, 1758)

 

 

 

     Tai gana stambus 15-25 mm. vabalas, kūnas juodas tik paskutiniai 3 antenų nareliai rusvi (Charabidze ir kt. 2016). Galva trikampiška, akys stambios, smarkiai išgaubtos. Priešnugarėlė ovalo formos, smulkiai taškuota. Antsparniai smulkiai ir tankiai taškuoti, sutrumpėję, nedengia galinių pilvelio segmentų. Kiekvienas antsparnis su 3 blizgančiomis išilginėmis briaunelėmis. Ryškus lytinis dimorfizmas: patinai išsiskiria smarkiai sustorėjusiomis užpakalinių kojų šlaunimis ir į išorę išlenktomis blauzdomis.

Skaityti pilną aprašymą -> Necrodes littoralis - Juodasis maitvabalis

Silphidae - Maitvabaliai

Maitvabaliai – Silphidae Latreille, 1802

 

     Maitvabaliai, nedidelė vabalų šeima – pasaulyje žinoma tik 210 maitvabalių rūšių. Išskiriami du maitvabalių pošeimiai: Silphinae ir Nicrophorinae (Kalinová ir kt. 2009). Tai vidutinio dydžio ar gana stambūs (10-30 mm.) vabalai. Didžioji dalis maitvabalių aktyviai dalyvauja negyvos organinės medžiagos skaidyme, taigi – jie yra svarbi kiekvienos ekosistemos dalis. Iš Lietuvoje gyvenančių maitvabalių tik dvi rūšys: keturtaškis maitvabalis (Dendroxena quadrimaculata) ir šliužagrauis maitvabalis (Phosphuga atrata) yra grobuoniški, o matinis maitvabalis (Aclypea opaca) – augalėdis.

     Maitvabalių kūnas pailgas, galva trumpa, ovali, antenos iš 11 narelių, dažniausia į viršūnę storėjančios arba su buožele iš 3-5 narelių. Priešnugarėlė ovali ar stačiakampė, kartais trapecijos formos. Antsparniai su išilginėmis briaunelėmis arba raukšlėti kai kurių rūšių (Nicrophorus, Necrophilus) sutrumpėję, nedengia galinių pilvelio segmentų. Dominuoja tamsios spalvos, tačiau kai kurie maitvabaliai (Dendroxena, Oiceoptoma, Nicrophorus) išskiria ryškiomis spalvomis ar kontrastingu piešiniu.

Skaityti pilną aprašymą -> Silphidae - Maitvabaliai

Singa hamata - Plačiaraištis rėžiukas

 

Plačiaraištis rėžiukas - Singa hamata (Clerck, 1757)

 

     Tai blizgantys, kaštoninio rudumo iki šviesiai rudos spalvos kryžiuočiai, kurių ovalinis pilvelis su šviesiais pailgais ir per vidurį susikryžiuojančiais balsvais skersiniais dryžiais. Ant pilvo pusės esančios šviesios šoninės linijos yra labai trumpos. Kojos šviesiai rudos, su tamsiai rudais žiedais.

     Patelės kūno dydis siekia iki 6,5 mm, o patino – iki 4,5 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Singa hamata - Plačiaraištis rėžiukas

Carabus cancellatus - Raudonšlaunis puošniažygis

 

Raudonšlaunis puošniažygis - Carabus (Tachypus) cancellatus Illiger, 1798

 

     Šių puošniažygių suaugėlių kūnas 18-33 mm ilgio, juodas; viršutinės (nugarinė) dalies spalva labai įvairuojanti, tačiau dažniausiai ji yra vario spalvos, kartais su žalsvu atspalviu, metališkai žvilganti. Antsparniuose yra 3 išilginės briaunelės ir 3 pailgų kauburėlių grandinėlės. Pirmoji briaunelė prie siūlės yra kiek trumpesnė už sekančias dvi, tačiau bent iki pusės antsparnių ilgio yra beveik tokio pat aukštumo. Antspar­niuose kauburėliai grandinėlėse aukšti, ryškūs atskirti negiliais įdubimais. Priešnugarėlės diske duobutės labai tankos, tarpai tarp jų žymiai mažesni už pačias duobutes. Pakrūtinėlės episternas rombo formos, neilgesnis už plotį. Antenų bei kojų spalva gali įvairuoti: pirmasis antenų narelis bei šlaunys gali būti juodos arba raudonos spalvos. Trečiasis antenų narelis kiek suplotas, su išorinėje pusėje su briaunele, 4-tojo antenų narelio viršūnėje tik viena eilė netankų šerelių.

 

Omophron limbatum - Kiaušiniškasis irklažygis

 

Kiaušiniškasis irklažygis - Omophron limbatum (Fabricius, 1776)

 

     Šie vabalai išsiskiria savita, žygiams nebūdinga kūno forma ir spalvomis. Kiaušiniškojo irklažygio kūnas ovalus 6,2- 6,5 mm ilgio, geltonas. Viršutinėje kūno pusėje yra sudėtingas žalios, metališkai blizgančios spalvos raštas, susidedantis iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dėmių galvoje tarp akių, dėmės priešnugrėlės vidurinėje dalyje ir trijų raiščių antsparniuose. Antsparnių siūlė ir pirmasis bei antrasis antsparnių tarpueiliai taip pat žali. Kūno apatinė pusė, kojos, antenos ir čiuopikliai geltoni. Kiekviename antsparnyje yra 15 taškuotų išilginių vagučių. Galva ir priešnugarėlė taškuotos, taškai išsidėstę netolygiai, tarpai tarp jų nevienodi. Galvos ir priešnugarėlės taškai stambesni nei antsparnių vagučių taškai. Tiek viršutinės kūno pusės raštas raštas, tiek taškuotumas gali varijuoti (Valainis, 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Omophron limbatum - Kiaušiniškasis irklažygis

Araneus angulatus - Kauburiuotasis kryžiuotis

 

Kauburiuotasis kryžiuotis - Araneus angulatus Clerck, 1757

     Kauburiuotojo kryžiuočio patinas panašus į patelę, bet turi mažesnį pilvelį ir yra tamsesnis. Galvakrūtinė tamsiai ruda. Akių sritis kartais šviesesnė. Krūtinė tamsiai ruda, su gelsva išilgine dėme. Kojos šviesiai rudos, su plačiais rudais žiedeliais (Vilkas, 2008). Pilvelio raštas panašus į paprastąjį kryžiuotį (A. diadematus). Skirtingai nei jis, kauburiuotasis kryžiuotis pilvelio viršutinėje dalyje turi du kauburėlius. Vorai gyvenantys spygliuočių miškuose yra tamsūs, beveik juodi, tie kurie gyvena šviesiuose lapuočių miškuose – šviesūs su gelsvu atspalviu (Krivochatskij, Gromov, 2008).

     Patelės kūno dydis siekia 12-15 mm, patinas yra kiek mažesnis: 10-12 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Araneus angulatus - Kauburiuotasis kryžiuotis

Araneus marmoreus - Marmurinis kryžiuotis

Marmurinis kryžiuotis - Araneus marmoreus Clerck, 1757

 

     Marmurinio kryžiuočio pilvelis gelsvai baltas, geltonas arba vos rausvas, priekyje su trikampio ar kryžiaus formos balta dėme. Patelių spalva kintanti: pilkos spalvos vorai sutinkami ant medinių sienų, su geltonai žaliu pilveliu - gelsvuose lapuose, su rausvu - rausvuose rudeniniuose lapuose.

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patelės kūno dydis siekia 10–15,5 mm, patinėlio – iki 6,5–9,5 mm.

     Šie kryžiuočiai mėgsta drėgnas vietas, drėgnas pievas su krūmais ir miško pakraščius.

Skaityti pilną aprašymą -> Araneus marmoreus - Marmurinis kryžiuotis

Larinioides cornutus - Nendrinis žnypliavoris

Nendrinis žnypliavoris - Larinioides cornutus (Clerck, 1757)

     Nendrinio žnypliavorio galvakrūtinė šviesiai ruda arba gelsva. Pagrindinė patelių spalva šviesi, pilvelis su lapo pavidalo raštu.

     Patelės kūno dydis siekia 10–13,5 mm, patino – 7–7,5 mm.

     Šie vorai gyvena atvirose vietose, ypač prie vandens, rečiau drėgnose pievose.

Skaityti pilną aprašymą -> Larinioides cornutus - Nendrinis žnypliavoris

Araneus quadratus - Keturdėmis kryžiuotis

 

Keturdėmis kryžiuotis - Araneus quadratus Clerck, 1757

     Keturdėmio kryžiuočio galvakrūtinė šviesi, rausvai geltona, viduryje su tamsiu išilginiu ruožu. Patelės pilvelis su keturiomis apvaliomis trapecijos forma išsidėsčiusiomis dėmėmis. Pagrindinė spalva nuo žalsvai pilkos iki oranžiškai raudonos. Spalvos yra nepaprastai kintančios. Būna beveik baltų egzempliorių, o taip pat tamsiai rudų, vyšninės arba oranžinės spalvos.

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patelės kūno dydis siekia 14–20,5 mm, patino – 7–11 mm.

     Šie kryžiuočiai randami dažniausiai drėgnuose lapuočių miškuose ant augalų, rečiau spygliuočių miškuose, o taip pat atvirose vietose.

Skaityti pilną aprašymą -> Araneus quadratus - Keturdėmis kryžiuotis

Aculepeira ceropegia - Ąžuolalapis verpstūnas

Ąžuolalapis verpstūnas - Aculepeira ceropegia Walckenaer, 1802

     Ąžuolalapio verpstūno galvakrūtinė rausvai ruda, akių sritis ir šonai šviesesni. Krūtinė tamsiai ruda. Cheliceros ir kojos šviesiai rudos. Pilvelis išilgai ovalinis, paprastai rausvas, raudonai rudas ar juodas, abiejuose galuose nusmailėjęs, viršutinėje pusėje su gelsvu ąžuolo lapo piešiniu.

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patelės kūno dydis siekia 12-14 mm, patino – 7-8 mm.

     Šie kryžiuočiai aptinkami ant žemų krūmų, žolių, tvorų. Mėgsta atviras, saulėtas vietas.

Argiope bruennichi - Paprastasis vapsvavoris

Paprastasis vapsvavoris - Argiope bruennichi (Scopoli, 1772)

 

     Paprastojo vapsvavorio galvakrūtinė su sidabriškais plaukeliais. Pilvelio viršutinė pusė geltonais ir juodais skersiniais dryžiais ir primena vapsvoms būdingą piešinį. Kojos su rudai juodais žiedeliais.

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Kūno ilgis patelės siekia 15-20 mm, patino - 4-4,5 mm.

     Pagrindinis šių kryžiuočių maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis - stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius - 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę staigių judesių pagalba virpina gaudomojo tinklo gijas. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu. 

Skaityti pilną aprašymą -> Argiope bruennichi - Paprastasis vapsvavoris

Araneidae - Kryžiuočiai

Kryžiuočiai - Araneidae Simon, 1895

     Kryžiuočiai - labiausiai mums žinomi vorai dėl savo apskritų taisyklingai nuaustų voratinklių. Kryžiuočių kojos ilgos ir storos. Pilvelis ovalinis, dažniausiai labai plaukuotas ir su tipišku įvairių kryžiaus formos piešiniu (Vilkas, 2009). Žymus lytinis dimorfizmas. Patinėliai yra žymiai mažesni už pateles.

     Kiaušinėlius šie vorai deda į didelius tankius kokonus. Jų tinklai yra su lipniais siūlais, dažnai signaline gija susieti su slėptuve. Atskirų rūšių tinklai skiriasi dydžiu, spindulių skaičiumi, gaudomųjų siūlų tankumu, laisvosios zonos pločiu ir t.t. (Vilkas, 2009).

     Kryžiuočiai sėslūs vorai. Dažnai visą gyvenimą praleidžia vienoje vietoje. Išplinta rudenį, jaunikliams skraidant ant voratinklių ("bobų vasarą ") (Vilkas, 2009).

Skaityti pilną aprašymą -> Araneidae - Kryžiuočiai

Bombus [=Psithyrus] norvegicus - Norveginė gegutkamanė

Norveginė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] norvegicus (Sparre-Schneider, 1918)

     Norveginė gegutkamanė labai panaši į miškinę. Nuo norveginės gegutkamanės miškinę patikimai galima atskirti tik iš kojų letenų ir antenų: norveginės gegutkamanės trečiosios kojų poros pirmojo letenų narelio galas apaugęs gerokai ilgesniais plaukeliais nei to narelio plotis plačiausioje vietoje, o miškinės tų plaukelių ilgis neviršija narelio pločio, norveginės pirmasis antenų narelis apaugęs ilgais ir tankiais plaukeliais, matinis, o miškinės – apaugęs retais plaukeliais, blizgantis (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Norveginė gegutkamanė yra panašaus dydžio kaip ir keturspalvė bei miškinė: patelių kūno ilgis yra 15–20 mm, patinėlių – 12–15 mm.

Bombus [=Psithyrus] quadricolor - Keturspalvė gegutkamanė

Keturspalvė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] quadricolor (Lepeletier, 1832)

 

     Keturspalvė gegutkamanė nuo miškinės skiriasi 3–5 pilvelio tergitais, kurie yra apaugę rausvais plaukeliais. Kartais ketvirtame narelyje vyrauja balti plaukeliai. O pas miškinę gegutkamanę juodų, baltų plaukelių yra tik penktajame tergite (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Patelių kūno ilgis – 18–20 mm, patinėlių – 17–19 mm.

Bombus [=Psithyrus] sylvestris - Miškinė gegutkamanė

Miškinė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] sylvestris (Lepeletier, 1832)

     Šios gegutkamanės spalvinis piešinys panašus į sodinės gegutkamanės. Šias abi rūšis patikimai galima skirti tik pagal paskutinį pilvelio sternitą, kuris miškinės gegutkamanės yra siauras, o šoninės lysvelės jo gale sudaro siaurą puslankį.  Į miškinę gegutkamanę yra panašios dar dvi gegutkamanių rūšys – keturspalvė ir norveginė. Nuo keturspalvės gegutkamanės skiriasi plaukelių, dengiančių 3–5 pilvelio tergitus, spalva: keturspalvė šioje vietoje turi rausvų plaukelių, o miškinė – juodų, baltų plaukelių yra tik penktajame tergite. Nuo norveginės gegutkamanės miškinę patikimai galima atskirti tik iš kojų letenų ir antenų: norveginės gegutkamanės trečiosios kojų poros pirmojo letenų narelio galas apaugęs gerokai ilgesniais plaukeliais nei to narelio plotis plačiausioje vietoje, o miškinės tų plaukelių ilgis neviršija narelio pločio, norveginės pirmasis antenų narelis apaugęs ilgais ir tankiais plaukeliais, matinis, o miškinės – apaugęs retais plaukeliais, blizgantis (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Bombus [=Psithyrus] barbutellus - Sodinė gegutkamanė

Sodinė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] barbutellus (Kirby, 1802)

     Sodinė gegutkamanė spalviniu kūno piešiniu labai panaši į sodinę kamanę, tačiau paskutiniai pilvelio tergitai nevientisai apaugę baltais blaukeliais, kurie ties viduriu būna daug retesni. Šeštasis tergitas blizgantis, beveik plikas (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Patelių kūno ilgis siekia 16–24 mm, patinėlių – 14–18 mm.

Bombus [=Psithyrus] campestris - Geltonoji gegutkamanė

Geltonoji gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] campestris (Panzer, 1801)

     Geltonoji gegutkamanė yra vienintelė iš Lietuvoje aptinkamų kamanių, turinčių geltonais plaukeliais apaugusį pilvelio galą (trys paskutiniai pilvelio tergitai) (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Panašiai kaip ir sodinės kamanės, geltonosios gegutkamanės nugarėlėje yra dvi skersinės geltonų plaukelių juostelės. Šoninės lysvelės šeštojo sternito gale sudaro platų puslankį.

     Ši gegutkamanė yra panašaus dydžio kaip šilinė: patelės kūno ilgis siekia 15–20 mm, o patinėlių – 10–16 mm.

Bombus [=Psithyrus] bohemicus - Šilinė gegutkamanė

Šilinė gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] bohemicus Seidl, 1838

     Šilinė gegutkamanė labai panaši į puošniąją, nuo kurios ją galima atskirti tik iš subtilių plaukelių spalvos skirtumų. Šilinės gegutkamanės priešnugarėlėje esantys plaukeliai citrinos geltonio, o pilvelyje ant baltais plaukeliais apaugusio pilvelio tergitų geltonų plaukelių nėra. Skiriasi ir patinėlių antenų narelių ilgių santykis: ketvirtasis narelis yra gerokai trumpesnis nei kartu sudėjus antrojo ir trečiojo narelio ilgius. Puošniosios gegutkamanės patinėlių ketvirtasis antenų narelis tokio pačio ilgio kaip kartu sudėjus antrojo ir trečiojo narelio ilgius (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Dydžiu ši kamanė panaši į puošniąją gegutkamanę: patelių kūno ilgis yra 18–20 mm, patinėlių – nuo 15–17 mm.

Bombus [=Psithyrus] vestalis - Puošnioji gegutkamanė

Puošnioji gegutkamanė - Bombus [=Psithyrus] vestalis (Geoffroy, 1785)

     Šios gegutkamanės kūno piešinys panašus į žeminės ar šilinės kamanių. Į ją  labai panaši kita rūšis – šilinė gegutkamanė, nuo kurios puošnioji skiriasi tuo, kad pilvelio tergituose tarp juodų ir baltų plaukelių yra ir skaisčiai geltonų, o priešnugarėlės plaukeliai rusvai geltoni. Ketvirtasis patinėlių antenų narelis tokio pat ilgio kaip ir antrojo bei trečiojo kartu (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Tai viena stambiausių gegutkamanių: patelių kūno ilgis siekia 20–22 mm, patinėlių – 15–17 mm.

Bombus semenoviellus - Rytinė kamanė

Rytinė kamanė - Bombus semenoviellus Skorikov, 1910

     Rytinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši rūšis labai panaši į viržinę kamanę, skiriasi tik geltonais plaukeliais apaugusia kakta. Tuo tarpu viržinės kamanės kakta apaugusi juodais ar juodai rudais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Kakta, priešnugarėlė, skydelis, virutinė liemens šonų dalis bei pirmasis tergitas padengti geltonais plaukeliais. 4 ir 5 pilvelio tergitai apaugę pilkai balsvais plaukeliais, o likusi kūno dalis apaugusi juodais plaukeliais (Sobolev, 2012). Trečiosios poros kojų blauzdų išorinis kraštas apaugęs pilkais plaukeliais.

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus semenoviellus - Rytinė kamanė

Bombus jonellus - Viržinė kamanė

Viržinė kamanė - Bombus jonellus (Kirby, 1802)

     Viržinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Šių kamanių kūno spalva labai panaši į sodinę kamanę, tačiau, skirtingai nei šios, viržinės kamanės galva trumpa. Kūnas taip pat trumpesnis. Kakta apaugusi juodais ar juodai rudais plaukeliais. Plaukelių, augančių ant trečiosios poroskojų letenų pirmojo narelio išorinio krašto, ilgis beveik lygus to narelio pločiui plačiausioje vietoje (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlių kūno ilgis siekia 15–18 mm, darbininkių būna 9–14 mm, o patinėlių – 11–14 mm.

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus jonellus - Viržinė kamanė

Bombus subterraneus - Juostuotoji kamanė

Juostuotoji kamanė - Bombus subterraneus (Linnaeus, 1758)

     Juostuotosios kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Šios kamanės nuo kitų juostuotųjų kamanių skiriasi dviem geltonų plaukelių juostelėmis ant pilvelio (sodinės ir tamsiajuostės kamanės pilvelyje teturi po vieną geltonų plaukelių juostelę), tačiau jos gali būti labai siauros, besidriekiančios pagal pilvelio narelių galinį kraštą, ties viduriu dažniausiai sunykusios. Dėl to pilvelis dažnai atrodo rainas (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus subterraneus - Juostuotoji kamanė

Bombus ruderatus - Tamsiajuostė kamanė

Tamsiajuostė kamanė - Bombus ruderatus (Fabricius 1775)

     Tamsiajuostės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši kamanė labai panaši į sodinę kamanę, nuo kurios skiriasi tamsesnėmis ir platesnėmis geltonų, vienodo ilgio plaukelių juostelėmis. Be to, tamsiajuostės kamanės galvos dalis tarp sudėtinės akies ir šoninės paprastosios akelės yra tankiai nusėta smulkiomis nevienodo dydžio duobutėmis; centrinė priekakčio dalis nevienodai išgaubta. Pas sodinę kamanę centrinė priekakčio dalis vienodai išgaubta, blizganti, su labai retai išsidėsčiusiomis mažytėmis duobutėmis. Taip pat tamsiajuostė kamanė nuo sodinės atskiriama ir pagal trečiojo antenų narelio ilgį. Jis yra trumpesnis už penktąjį, o pas sodinę kamanę tas narelis ilgesnis (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus ruderatus - Tamsiajuostė kamanė

Bombus hortorum - Sodinė kamanė

Sodinė kamanė - Bombus hortorum (Linnaeus 1761)

     Sodinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų kūną puošia net trys geltonų plaukelių juostelės: dvi ant nugarėlės ir viena ant pirmojo pilvelio narelio, nors pasitaiko ir visai juodų, be geltonų plaukelių juostelių. Paprastai trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę baltais plaukeliais. Kai kurios spalvinės variacijos labai panašios į tamsiajuostę kamanę (Bombus ruderatus), todėl apibūdinant šias dvi rūšis nereikėtų pasikliauti vien kūno spalva (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Sodinės kamanės centrinė priekakčio dalis vienodai išgaubta, blizganti, su labai retai išsidėsčiusiomis mažytėmis duobutėmis, o tamsiajuostės kamanės centrinė priekakčio dalis nevienodai išgaubta, su išsibarsčiusiomis stambiomis ir smulkiomis duobutėmis (Williams, Hernandez, 2000). Taip pat pas sodinę trečiasis antenų narelis ilgesnis už penktąjį, o pas tamsiajuostę jis yra trumpesnis už penktąjį (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus hortorum - Sodinė kamanė

Bombus pratorum - Miškinė kamanė

Miškinė kamanė - Bombus pratorum (Linnaeus 1761)

     Miškinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Iš kitų juostuotųjų kamanių aiškiai skiriasi geltonų plaukelių juostele ant priešnugarėlės ir antrojo pilvelio narelio bei rausvais plaukeliais apaugusiu pilvelio galu. Paskutinis patelių pilvelio narelis apaugęs balsvais plaukeliais, du priešpaskutiniai – rausvais, o patinėlių visi trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę rausvais plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Gana dažnai pasitaiko miškinių kamanių, kurių pilvelyje nėra geltonų plaukelių juostelės (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus pratorum - Miškinė kamanė

Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė

Pilkšvoji kamanė - Bombus sylvarum (Linnaeus, 1761)

     Pilkšvosios kamanės priskiriamos raibųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos išsiskiria pilkai alyviniais plaukeliais, dengiančiais beveik visą kūną ir rausvais plaukeliais apaugusiais trimis paskutiniais pilvelio nareliais. Penktasis pilvelio tergitas apaugęs oranžiniais, tamsiai rudais ar juodais plaukeliais, tačiau galinis kraštas – balsvai pilkais arba gelsvais plaukeliais. Patinėlių kūno spalva visiškai nesisikiria nuo patelių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

Skaityti pilną aprašymą -> Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė