Jump to Navigation

Bombus lucorum - Šilinė kamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Šilinė kamanė - Bombus lucorum (Linnaeus, 1761)

 

MORFOLOGIJA:

         Šilinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ryškus lytinis polimorfizmas. Motinėlių kūno ilgis siekia 18–21 mm, darbininkių – 9–16 mm, patinėlių – 14–16 mm. Nuo panašios bei stambesnės žeminės kamanės ši skiriasi šviesiai geltonų plaukelių juostelėmis ant priešnugarėlės ir pilvelio. Paskutiniai pilvelio nareliai yra apaugę baltais plaukeliais. Plotelyje tarp sudėtinės akies ir šoninės paprastosios akelės duobutės yra retokos, tarp jų nėra įsimaišiusių ir tankiai išsidėsčiusių mažų duobučių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Plaukelių, augančių ant trečiosios poros kojų letenų pirmojo narelio išorinio krašto, ilgis mažesnis už to narelio plotį plačiausioje vietoje (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Šilinė kamanė kaip atskira nuo žeminės kamanės paskelbta XX a. pr. Tai lėmė nedideli morfologiniai, patinų seilių liaukų išskyrų bei mitochondrijų DNR skirtumai (Bertsch, Andreas; Schweer, Horst 2011). Abiejų šių kamanių rūšių darbininkės praktiškai neatskiriamos, todėl tikslus rūšies atpažinimas galimas tik atlikus genetinius tyrimus (Wolf, Stephan; Rohde, Mandy; Moritz, Robin F. A. 2010).

 
 

BIOTOPAS:

     Šilinės kamanės paprastai įsikuria retuose miškuose, miško proskynose, aikštelėse, pamiškėse.

 

BIOLOGIJA:

     Tai vienos iš anksčiausiai po žiemos pasirodančių kamanių rūšių. Peržiemojusios patelės pasirodo kovo gale – balandžio pr. Jos lizdus įsirengia po žeme, graužikų apleistuose urveliuose. Šeimynos gausios, prilygsta žeminės kamanės šeimynoms (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Darbininkės prasirodo balandžio pab. – gegužės vid. Viename lizde gali būti iki 400 darbininkių. Vasaros gale, rugpjūčio mėn. pasirodo tranai. Jie savo skleidžiamais feromonais vilioja jaunas pateles, kurios ir žiemoja (Benton, Ted 2006).

     Šilinės kamanės lizdus mėgsta parazituoti keturspalvė gegutkamanė (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Pastarosios patelės, būdamos stipresnės nugali vietinę lizdo motinėlę ir užvaldo visą lizdą.

     Lanko įvairius miško augalų žiedus, ypač mėgsta viržius (Calluna vulgaris), gauromečius (Epilobium angustifolium), avietes (Rubus sp.), bruknes (Vaccinium vitis-idaea), mėlynes (Vaccinium myrtillus). Palyginti su kitomis kamanių rūšimis, ši turi trumpesnį liežuvį todėl labiau ieško žiedų su trumpais vainikėliais. Be to šios kamanės išvystė savitą "nektaro pagrobimo" metodą. Savo liežuvėliu, kuris padengtas specialiu raginiu apvalkalu jos praduria patį žiedą ir taip pasiekia nektarą neįlendant į jį. Tokiu būdu paimdamos nektarą jos neapdulkina gėlės, nes nesusiliečia su žiedadulkėmis (www.bumblebee.org).

 

PAPLITIMAS:

     Šilinė kamanė plačiai paplitusi Europoje, Azijoje iki Japonijos, Šiaurės Amerikoje tarp 71º ir 42º šiaurės platumos. Tai viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje kamanių rūšių.

     Lietuvoje dažna ir paplitusi visoje šalies teritorijoje (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.30 ISBN 978-9955-37-102-1

http://bitininkas.lt/lt/?page_id=1560 [žiūrėta 2016.04.17]

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/0f594bcd-17a7-4b15-a423-451... [žiūrėta 2016.04.17]

http://www.buzzaboutbees.net/bombus-lucorum.html [žiūrėta 2016.04.17]

http://www.bumblebee.org/terr.htm [žiūrėta 2016.04.17]

Benton, Ted (2006). "Chapter 9: The British Species". Bumblebees. London, UK: HarperCollins Publishers. pp. 316–321. ISBN 0007174519.

Bertsch, Andreas; Schweer, Horst (2011-08-01). "Labial gland marking secretions of male Bombus lucorum bumblebees from Europe and China reveal two separate species: B. lucorum (Linnaeus 1761) and Bombus minshanicola (Bischoff 1936)". Biochemical Systematics and Ecology 39 (4–6): 587–593.

 

 

 
Publikavimo data: 2016-04-18 00:31