Lietuvos Entomologų draugija kviečia visus besidominčius gamta į „Metų 
vabzdžio“ akciją.
Draugija 2017 metų vabzdžiu pasirinko paprastąjį smidrinuką (Crioceris asparagi).
Morfologija
Tai nedidelis 5-6 mm. dydžio vabalas. Galva, kūno apatinė pusė ir galūnės juodi. Viršutinė kūno pusė išsiskiria ryškiaspalviu kontrastingu piešiniu: priešnugarėlė raudona, jos centre dažnai būna kelios nedidelės tamsios dėmelės, kartais jos susijungusios į vieną didesnę dėmę. Antsparnių raštas sudėtingas: paprastai jį sudaro 3 netaisyklingos šviesios (baltos ar gelsvos) dėmelės išsidėsčiusios išilgai kiekvieno antsparnio, tamsiai mėlyname metališkai blizgančiame fone. Neretai jos būna tarpusavyje susiliejusios ir sudaro ištisinę šviesią juostelę, besitęsiančią išilgai kiekvieno antsparnio, arba daugiau ar mažiau redukuotos, tuomet antsparniuose dominuoja tamsi spalva. Antsparnių išorinis kraštas raudonas.
Paplitimas
Paprastasis smidrinukas plačiai išplitęs Pietų ir Vidurio Europoje nuo Viduržemio jūros iki Britų salų, Danijos, Švedijos. Taip pat gyvena Kaukaze, Centrinėje ir Pietų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje.
Lietuvoje žinomos tik keturios paprastojo smidrinuko radimvietės. Pirmą kartą ši rūšis Lietuvoje buvo rasta 1931 m Vilniuje, 2011 m – Kauno r. ir 2015 bei 2016 m – Šakių r.
Biologija
Vabalai monofagai gyvena tik ant vaistinio smidro (Asparagus officinalis). Žiemoja dirvožemyje ar po augalų liekanomis, dažniausia netoli mitybinio augalo. Vasaros pradžioje vabalai intensyviai maitinasi, vėliau poruojasi ir deda kiaušinius ant vaistinio smidro, išsiritusios lervos minta šio augalo lapais ir ūgliais. Nauja vabalų karta išsivysto maždaug per 35- 42 dienas.
Buveinė
Paprastsais smidrinukas gali būti randamas tiek prie sodybų, soduose ar daržuose, kur auginamas vaistinis smidras, tiek ir ant natūraliai gamtoje augančių smidrų.
Panašios rūšys
Ant vaistinio smidro gyvena dar viena smidrinukų rūšis – dvylikadėmis smidrinukas (Crioceris duodecimpunctata), tačiau nuo paprastojo smidrinuko jis skiriasi ryškiais oranžiniais antsparniais, kuriuose yra 12 juodų dėmelių, galva ir kojos taip pat oranžinės ar raudonos išskyrus pėdas ir nedideles juodas dėmeles kojų sąnariuose.
Lietuvoje taip pat gali būti aptikta ir dar viena smidrinukų rūšis, kuri labai panaši į dvylikadėmį smidrinuką – dėmėtasis smidrinukas (Crioceris quatuordecimpunctata) ir nuo pastarojo skiriasi stambesnėmis dėmelėmis antsparniuose ir keturiomis smulkiomis dėmelėmis priešnugarėlėje taip pat tamsiomis kojomis. Pastebėjus šį vabalą, taip pat prašome pranešti Lietuvos Entomologų draugijai.
Laukiami rezultatai
Lietuvos Entomologų draugija tikisi, kad „2017 metų vabzdžio akcija“ padės atsakyti į klausimą ar pastarųjų metų paprastojo smidrinuko radimo atvejai yra atsitiktiniai, ar ši rūšis Lietuvoje plinta. Kiekvienas naujas šio vabalo radimo atvejis Lietuvoje yra reikšmingas, nes daugelį metų buvo manoma, kad paprastasis smidrinukas yra Vidurio ir Pietų Europos rūšis ir abejojama jos paplitimu Lietuvoje.
Kaip ir kiekvienais metais, visi duomenis atsiuntę stebėtojai, bus įvardinti mokslinėje publikacijoje, kuris bus paruošta ir paskelbta metų pabaigoje, apibendrinus akcijos rezultatus.
Informaciją apie šį vabalą prašome siųsti elektroniniu paštu adresu agagutta@gmail.com arba romas.ferenca@zoomuziejus.lt. Būtinai prašome pridėti stebėto vabalo nuotrauką, kad būtų galima įsitikinti jog rūšis nustatyta teisingai. Nuotrauka nebūtinai turi būti aukštos kokybės, net ir prasta nuotrauka gali padėti patikslinti rūšį.
