LIETUVOS ENTOMOLOGU DRAUGIJOS AKCIJA “METŲ VABZDYS 2011”
Gintautas Steiblys • 19 Geg : 12:25
 
|
 Lietuvos Entomologu draugijos 2011-ųjų Metų Vabzdžiu pasirinktas plėviasparnių būrio atstovas – popiervapsvė (Polistes). Tai širšėms (Vespinae) artima klosčiavapsvių šeimos (Vespidae) gentis. Šios ir kitų popiervapsvių pošeimio (Polistinae) genčių dauguma rūšių paplitusios atogražų kraštuose, tačiau kai kurios rūšys aptinkamos vidutinio klimato juostoje.Lietuvoje šiuo metu žinomos dvi popiervapsvių rūšys, kurių viena yra vietinė – tai pievinė popiervapsvė (Polistes nimphus). Kita yra svetimkraštė, kilusi iš Centrinės ir Pietų Palearktikos kalnų ir per paskutinius kelis dešimtmečius išplitusi po visą pasaulį kaip sinantropinė, su žmogaus gyvenvietėmis ir žemės ūkio buveinėmis susijusi rūšis – europinė popiervapsvė (Polistes dominulus). Lietuvoje ji pirmą kartą aptikta prieš 16 metu Kaune, dabar žinoma taip pat iš Birštono ir Vilniaus, tikėtinai gyvena ir kituose miestuose bei gyvenvietėse. Be šių dviejų, Lietuvoje ieškotinos dar 1-2 pietinės popiervapsvių rūšys, kurios aptinkamos Lenkijoje bei Švedijoje. Pievinė popiervapsvė (P. nimphus) gyvena natūraliose sausose pievose, kur daro nedidelius lizdus iš sukramtytų augalinių plaušų masės, panašios į pilką popierių. Lizdas susideda iš vieno atviro korio ant stiebelio. Korį pritvirtina dažniausiai prie tvirto pernykščio žolės stiebo, kartais prie gyvo mažyčio medelio ar puskrūmio (pvz. viržio) sumedėjusio stiebo. Dėl tokio lizdu darymo ši popiervapsvė, matyt, negali gyventi šienaujamose, pernelyg intensyviai ganomose ar pavasari šviežiai nudegintose pievose, kuriose nelieka pernykščių žolės stiebų, mažų medelių ir puskrūmių. Taip pat ji išnyksta sausas pievas apsodinus mišku ar joms užželiant medeliais ir krūmais natūralios sukcesijos eigoje, kadangi lizdai su besivystančiomis lervomis ir lėliukėmis negali ilgai būti pavėsyje, juos žymią dalį dienos turi šildyti tiesioginiai saulės spinduliai. Dėl šių ar kitų priežaščių sąlygojamų būveinių pokyčių pievinė popiervapsvė Lietuvoje gali nykti. Kad ateityje būtų galima nustatyti, ar jos paplitimas bei gausumas kinta, būtina įvertinti dabartinę populiacijos būklę. Tuo tarpu sinantropinė, žmogaus sukurtas buveines naudojanti ir žmogaus statiniuose lizdus daranti europinė  popiervapsvė (P. dominulus) Lietuvoje gali gausėti ir plisti. Jau nustatyta, kad dalyje invazinio arealo Š. Amerikoje europinė popiervapsvė išstumia vietinę popiervapsvių rūšį (P. fuscatus); tai vyksta dėl netiesioginės konkurencijos, kurią sąlygoja greitesnis europinės popiervapsvės vystymasis, didesnis kolonijų produktyvumas ir išgyvenamumas. Neaišku, ar europinė popiervapsvė gali Lietuvoje išplisti iš antropogeninės aplinkos į natūralias buveines ir konkuruoti su vietine pievine popiervapsve.Kalninė popiervapsvė (P. biglumis) – tai boreomontaninė rūšis, paplitusi vidurio Europos kalnuose, bet aptikta ir Švedijos lygumose, kur pastebėtas jos plitimas į šiaurę. Čia ji gyvena net iki 66° š. pl., kur aptinkama akmenuotose, saulės gerai išildomose buveinėse. Arčiausiai Lietuvos ji paplitusi pietų Lenkijos kalnuose; rytų Baltijos šalyse iki šiol neaptikta. Be šių trijų rūšių, vidurio Europoje paplitusios trys popiervapsvių-gegučių rūšys: Polistes sulcifer, P. semenowi ir P. atrimandibularis. Pirmųjų dviejų rūšių pagrindinis šeimininkas yra P. dominulus, o treciosios rušies – P. dominulus, P. nimphus ir P. biglumis. Šios vapsvos neturi darbininkių ir užima kitų popiervapsvių lizdus panašiai, kaip kamanės-gegutės. Visos trys popiervapsvės-gegutės skiriasi santykinai stambesne galva ir storomis, iš išorės briaunotomis mandibulėmis. Jos šiaurinėje arealo dalyje yra retos, jų aptikimo Lietuvoje tikimybė menka, tačiau dėl klimato kaitos jos gali plisti į šiaurę kartu su europine popiervapsve. Pietu Europoje yra pastebėta, kad ir pievinė popiervapsvė kartais elgiasi kaip gegutė, uzurpuodama europinės popiervapsvės lizdus. Smulkiau apie popiervapsves ir 2011 Metų vabzdžio akciją galite pasiskaityti čia Eduardas Budrys |
Ketvirtadienis 19 gegužės 2011
Penktadienis 20 rugpjūčio 2010
Skruzdėlių protą kontroliuoti sugebantys grybai egzistavo jau prieš 48 milijonus metųKetvirtadienis 01 balandžio 2010
2010 metų vabzdys - Médinė skydblakė Palomena prasina Antradienis 16 vasario 2010
Surasta rekordinio amžiaus voro fosilijaKetvirtadienis 03 gruodžio 2009
PAPRASTASIS KRYŽIUOTIS (ARANEUS DIADEMATUS) - 2010 METŲ EUROPOS VORASTrečiadienis 01 balandžio 2009
TRIKAMPIATINKLIS LAIDŪNAS (Hyptiotes paradoxus C. L. Koch, 1834) - 2009 METŲ EUROPOS VORASTrečiadienis 13 spalio 2010
Netekome Vidmanto KaraliausTrečiadienis 11 vasario 2009
Dieninių drugių monitoringas
Naujienų rubrikos |
