Jump to Navigation

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS - ĮVADAS

šeima. CALOPTERYGIDAE - GRAŽUTĖS

ĮVAIROVĖ IR SISTEMATINĖS ŽIRGELIŲ GRUPĖS

šeima. COENAGRIONIDAE - TIKROSIOS STRĖLIUKĖS

šeima. LESTIDAE - ŽALIOSIOS STRĖLIUKĖS

šeima. PLATYCNEMIDIDIDAE - PLAČIABLAUZDĖS STRĖLIUKĖS

šeima. PSEUDOSTIGMATIDAE - AMAZONINĖS STRĖLIUKĖS

šeima. AESHNIDAE - TIKRIEJI LAUMŽIRGIAI

šeima. CORDULESGASTRIDAE - ŽIEDUOTAPILVIAI ŽIRGELIAI

šeima. CORDULIIDAE - BLIZGIOSIOS SKĖTĖS

šeima. GOMPHIDAE - SKĖSTAAKIAI LAUMŽIRGIAI

šeima. LIBELLULIDAE - RAŠTUOTOSIOS SKĖTĖS

LIETUVIŠKAS ŽIRGELIŲ VARDYNAS - APTARIMAS

ĮVAIROVĖ IR SISTEMATINĖS ŽIRGELIŲ GRUPĖS

Įvairovė ir sistematinės žirgelių grupės

     Žirgeliai (Odonata) yra gana didelis ir įvairus vabzdžių būrys. Šiuo metu gyvenantys žirgeliai skirstomi į 31 šeimą, iš viso jų aprašyta apie 5500 rūšių ir daugiau nei 500 genčių. Dar apie 300 rūšių, priklausančių 50 genčių bei 30 šeimų yra aprašyti remiantis tik fosilijomis, tačiau šios rūšys jau išnykusios. Kas dešimtmetĮ vidutiniškai paskelbiama po 350 naujų žirgelių rūšių.

     Pats mažiausias pasaulyje žirgelis yra Rytų Azijoje paplitęs žirgelis pigmėjas –  Nannophya pygmaea (išskleistų sparnų ilgis 1,9 cm). Pats didžiausias iš dabar gyvenančių žirgelių yra Amerikos atogrąžose aptinkama milžiniškoji strėliukė –  Megaloprepus coerulatus (išskleistų sparnų ilgis 19 cm). Permo periode gyvenusio, bet jau išnykusio didgyslio žirgelio –  Meganeura monyi – išskėstų sparnų ilgis siekė net iki 75 cm. Vienas greičiausiai skraidančių žirgelių yra ameriknis laumžirgis –  Anax junius (angl. Common green darner; Darning needle). Jis gali skristi 85 km/h greičiu, gyvena Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, kai kuriose Karibų salose ir Havajuose. Šis skrajūnas kartais užklysta ir į Rytų Aziją (Kamčiatką, Kiniją ir kt.).

     Žirgelių būrį galima suskirstyti į 2 pobūrius ir keletą infrabūrių. Pirmasis pobūris – Senoviniai žirgeliaiMeganeurina (jie gyveno iki Juros periodo, bet dabar nebeaptinkami; turėjo nedidelę galvą ir archajiškus sparnus; šiam pobūriui priskiriami trys išnykusių žirgelių infrabūriai: Meganeuromorpha, Ditaxineuromorpha ir Kennedyomorpha. Antrasis pobūris – Dabartiniai žirgeliaiLibellulina (gyvena iki šiol; būdingi specializuoti sparnai ir palyginti didelė galva su labai išvystytomis, didelėmis akimis; šio pobūrio žirgeliai skirstomi į tris infrabūrius: Anisoptera, Epiophlebiomorpha ir Zygoptera. Tačiau dažniau vartojama tokia sistema, pagal kurią Anisoptera ir Zygoptera taksonams suteikiamas pobūrio rangas. Šios sampratos prisilaikoma ir šiame straipsnyje.

     Kai kurios žirgelių taksonominės grupės yra gerai žinomos daugeliui gamtininkų. Pavyzdžiui, gana dideli, tamsiai ar blankiai patamsėjusiais, beveik vienodos formos priekiniais ir užpakaliniais sparnais žirgeliai – gražutės, priklausančios dideliam to paties pavadinimo antšeimiui (Calopterygoidea).

     Žirgeliai, kurių sparnų pamatai susiaurėja į stiebelį, gali būti pavadinti vienu vardu – strėliukės: tikrosios strėliukės (nedidelės, pilvelis neblizgantis, margas, dažniausiai mėlynai juodas), plačiablauzdės strėliukės (panašios į tikrąsias, tik kojų blauzdos plačios), žaliosios strėliukės (pilvelis dažniausiai metališkai blizga, žalsvas, rusvas ar rausvas). Pačios didžiausios pasaulyje yra Amerikos atogrąžose gyvenančios amazoninės strėliukės. Tačiau apskritai strėliukės nėra pripažintos kaip vieningas (monofilinis) taksonominis vienetas (aprašyti net keli skirtingi strėliukių antšeimiai).

     Žirgeliams priskiriamos ir įvairios skėtės (antšeimis Libelluloidea), tikrieji žirgeliai (antšeimis Cordulegastroidea) ir įvairūs laumžirgiai (antšeimis Aeshnoidea).

     Iš laumžirgių antšeimio atstovų (vadinamų tiesiog laumžirgiais) galima išskirti dvi šeimas: vienų akys nutolusios viena nuo kitos – tai skėstaakiai laumžirgiai (pilveliai ties galu truputį išplatėję, raštuoti, be metalinio blizgesio); kitų akys susilietusios viena su kita – tai tikrieji laumžirgiai.

     Minėtinos dvi skėčių antšeimio (vadinamų tiesiog skėtėmis) šeimos: blizgiosios skėtės (pilveliai su metaliniu blizgesiu) ir raštuotosios skėtės (pilveliai be metališko blizgesio, bet gali būti labai ryškių spalvų, o sparnai dažnai su tamsiomis dėmėmis ar gelsvais šešėliais pamatinėje dalyje).

      Tikrųjų žirgelių antšeimiui Lietuvos faunoje atstovauja viena šeima –  žieduotapiviai žirgeliai (pilveliai su ryškiais geltonais žiedais).