Jump to Navigation

Bombus [=Psithyrus] rupestris - Juodoji gegutkamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Juodoji gegutkamanė - Bombus [Psithyrus] rupestris (Fabricius, 1793)

 

MORFOLOGIJA:

     Juodoji gegutkamanė išvaizda labai panaši į akmeninę kamanę (Bombus lapidarius), kurios lizduose ir parazituoja. Tai vienintelė gegutkamanių rūšis, kurios trys paskutiniai pilvelio tergitai yra apaugę rusvai raudonais plaukeliais, ketvirtojo tergito plaukeliai gali būti tamsesni. Paskutinio pilvelio sternito gale šoninės lysvelės sudaro iškilų kampą. Dažnai ant nugarėlės yra geltonų plaukelių juostelių. Sparnai juosvai pilkšvi (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Kaip ir visų gegutkamanių, trečiosios poros kojų blauzdos išorinė pusė vienodai tankiai apaugusi plaukeliais, pro kuriuos blauzdos paviršiaus beveik nematyti.

     Patelės stambios - 20–25 mm ilgio, patinėliai žymiai mažesni - 15–17 mm.

 
 

BIOLOGIJA:

     Ši gegutkamanė aptinkama tiek miškuose, tiek atvirose buveinėse. Nevengia ir žmogaus kaimynystės (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Tai akmeninės kamanės (B. lapidarius) lizdinis parazitas. Literatūroje rašoma, kad parazituoja ir pilkšvasias (B. sylvarum), rudasias (B. pascuorum), taip pat Lietuvoje neaptiktas Bombus sichelii kamanes. Gegutkamanės motinėlė yra stipresnė už kamanės motinėlę, todėl kovoje visada nugali. Dažniausiai tikroji lizdo motinėlė nužudoma ir juodosios gegutkamanės motinėlė apsigyvena užimtame lizde. Šį laikotarpį ji praktiškai nesimaitina, visą energiją sutelkdama į kiaušinėlių dėjimą. Todėl, po kiaušinėlių sudėjimo ji greit žūsta. Išsiritusias gegutkamanių lervas ir toliau maitina tikrųjų kamanių darbininkės.

     Po poravimosi tranai miršta, o patelės žiemoja. Pavasarį peržiemojusios patelės pradeda skraidyti nuo balandžio vidurio iki birželio vid.

     Juodosios gegutkamanės lanko ežeinių (Echium), dagių (Carduus), bajorių (Centaurea), čiobrelių (Thymus), viržių (Calluna), dobilų (Trifolium) žiedus. Naudingos, nes apdulkina augalų žiedus.

 

PAPLITIMAS:

     Tai eurosibirinė rūšis, aptinkama visoje Europoje iki 62° šiaurės platumos, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Sibire iki Mandžūrijos.

     Lietuvoje tai gana dažna rūšis (V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.37 ISBN 978-9955-37-102-1

http://www.wildbienen.de/huarten.htm [žiūrėta 2016.10.06]

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/fd29fd47-d3ad-4eba-a1c2-487... [žiūrėta 2016.10.06]

https://de.wikipedia.org/wiki/Felsen-Kuckuckshummel [žiūrėta 2016.10.06]

 
Publikavimo data: 2016-10-06 17:52