Algirdas Vilkas
Pirminės kortelės
Gimiau ir užaugau Žemaitijoje, ištikimas Žemaitijos kraštui, jo gamtai. Baigiau biologiją Vilniaus universitete.
kraštotyra, etnografija ir kt.
-
2015-07-26
-
2012-08-30
-
2012-07-22
-
2012-07-22
-
2012-07-22
-
2012-07-21
-
2012-06-24
-
2012-06-20
-
2012-06-20
-
2012-06-20
-
2012-06-20
-
2012-06-20
-
2012-06-10
-
2012-06-10
-
2012-06-10
-
2012-06-10
-
2012-06-10
-
2012-06-10
- 1 iš 12
- kitas ›
Fotografija | Publikavimo data: | Komentaras | ||
---|---|---|---|---|
2017/12/31 |
Ko gero Agroeca brunnea, jei atstumas tarp užpakalinių vidurinių akių LYGUS atstumui tarp užpakalinių šoninių ir užpakalinių vidurinių akių. Jei šis atstumas yra DIDESNIS, tada Agroeca lusatica. Fam. Liocranidae.
|
Peržiūrėti | ||
2017/11/10 |
Ne, neturi dar lietuviško vardo. Siūlykite. |
Peržiūrėti | ||
2017/11/9 |
Platnickina tincta |
Peržiūrėti | ||
2017/11/9 |
Gal iš nugaros turi?
|
Peržiūrėti | ||
2017/10/15 |
Taip, tai Evarcha arcuata. |
Peržiūrėti | ||
2017/09/23 |
Manau, kas Trochosa spinipalpis, bet galvos neguldau, nes šios genties rūšys atskiriamos tik pagal palpus ir epigynas. |
Peržiūrėti | ||
2017/09/12 |
Kaip sekėsi vadovauti komandai ir ką įdomaus radote? |
Peržiūrėti | ||
2017/09/11 |
Stop. Reiks aiškintis. Ginto rastas voras gali būti kitos rūšies - Eresus sandaliatus, bet jis nerastas nei Lenkijoje, artimiausia radvietė - Vokietija, už Baltijos jūros - Švedija. Juodos dėmės be balto apvado. |
Peržiūrėti | ||
2017/09/11 |
Super, sveikinu. Rūdninkų poligone (Šalčininkų raj.), retame viržyne, buvo rastas 2006 m. Įdomu, ar tik vieną vorą matėte ar jų buvo daugiau. Man regis, kad tai antroji iliustracija šioje svetainėje (po Ginto atradimo). Šie vorai įsirengia verpalais išklotą vamzdelį, kurio išorinė dalis yra dirvos paviršiuje, piltuvėlio pavidalo ir uždengta verpalų kilimėliu. Nuo uždengimo į visas puses veda susipynusios gaudamosios gijos. Medžioja dažnai didelius, tvirtu chitininiu sluoksniu vabalus (mėšlavabalius, šoklius). Vorai gyvena kolonijose ir išgyvena iki trijų metų. Tačiau tokią koloniją surasti nepaprastai sunku, nes tinklai visada yra labai paslėpti. Tik subrendę patinėliai pastebimi rugpjūčio-rugsėjo mėn., kai ieško patelių ir po to gegužės mėn. Patelė kiaušinių kokoną laiko tinkle, išsiritusius jauniklius maitina iš burnos į burną suvirškintu maistu. Išsiritę jaunikliai peržiemoja motinos urvelyje. Po patelės mirties jos kūnas tarnauja jaunikliams kaip papildomas maistas. Gyvena apsaugotuose nuo vėjo pietiniuose šlaituose, sausose vietose, smėlėtame šiltame dirvožemyje, iki 10 cm gylio žemės urveliuose. |
Peržiūrėti | ||
2017/08/19 |
Gintai, dabar ši rūšis Sittipub pubescens (Fabricius, 1775) (= Sitticus pubescens) |
Peržiūrėti |
- 1 iš 26
- kitas ›