Jump to Navigation

Bombus hortorum - Sodinė kamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Sodinė kamanė - Bombus hortorum (Linnaeus 1761)

 

MORFOLOGIJA:

     Sodinės kamanės priskiriamos juostuotųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų kūną puošia net trys geltonų plaukelių juostelės: dvi ant nugarėlės ir viena ant pirmojo pilvelio narelio, nors pasitaiko ir visai juodų, be geltonų plaukelių juostelių. Paprastai trys paskutiniai pilvelio nareliai apaugę baltais plaukeliais. Kai kurios spalvinės variacijos labai panašios į tamsiajuostę kamanę (Bombus ruderatus), todėl apibūdinant šias dvi rūšis nereikėtų pasikliauti vien kūno spalva (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Sodinės kamanės centrinė priekakčio dalis vienodai išgaubta, blizganti, su labai retai išsidėsčiusiomis mažytėmis duobutėmis, o tamsiajuostės kamanės centrinė priekakčio dalis nevienodai išgaubta, su išsibarsčiusiomis stambiomis ir smulkiomis duobutėmis (Williams, Hernandez, 2000). Taip pat pas sodinę trečiasis antenų narelis ilgesnis už penktąjį, o pas tamsiajuostę jis yra trumpesnis už penktąjį (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlių kūno ilgis – 17–22 mm, darbininkių – 11–16 mm, o patinėlių – 15–17 mm.

 

BIOTOPAS:

     Šios kamanės aptinkamos natūraliose pamiškių pievose, miško aikštelėse, parkuose, sodybose. Tačiau rečiau jos sutinkamos dirbamuose laukuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

BIOLOGIJA:

     Peržiemojusi motinėlė pradeda skraidyti kovo gale–balandžio pradžioje (Westrich, 1990). Lizdą įsirengia gerai saulės įšildomose vietose po žeme graužikų apleistuose urveliuose, dirvos paviršiuje tarp sausų žolių ar samanų (Carvell, 2002). Tačiau lizdus galima rasti ir paukščių lizduose, arklidėse, klėtyse, tvartuose bei palėpėse (Westrich, 1990). Darbininkės pasirodo nuo gegužės pr., tranai – nuo birželio pab. (Westrich, 1990). Pirmametės motinėlės, palikusios lizdą vasaros antroje pusėje, pradeda statyti savo atskirą lizdą (Westrich, 1990).

     Sodinės kamanės lizduose parazituoja kita kamanių rūšis – sodinė gegutkamanė. Užpuolikė patelė, būdama stipresnė, nugali tikrąją lizdo šeimininkę ir užvaldo visą lizdą (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Mielai lanko daugelio augalų žiedus, bet dažniausiai jų galima pamatyti ant dobilų (Trifolium), notrelių (Lamium), plaučių (Pulmonaria), perluočių (Anthyllis), dagių (Carduus), usnių (Cirsium) žiedų (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

PAPLITIMAS:

     Sodinė kamanė plačiai paplitusi Palearktikoje, šiaurėje arealas siekia iki 70º šiaurės platumos, pietuose siekia  centrinę Ispaniją, Italiją, Siciliją, šiaurinę Turkiją, rytuose arealas siekia Altajaus kalnus ir šiaurinį Iraną (Rasmont, 2012). Įvežta į Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Afriką.

     Lietuvoje viena dažniausiai aptinkamų kamanių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.33 ISBN 978-9955-37-102-1

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=231876 [žiūrėta 2016.11.29]

Pierre Rasmont. "Bombus (Megabombus) hortorum (Linnaeus, 1761)". Université de Mons [žiūrėta 2016.11.29]

Carvell, Claire. "Habitat use and conservation of bumblebees (Bombus spp.) under different grassland management regimes". Biological Conservation. 103 (1): 33–49. doi:10.1016/S0006-3207(01)00114-8

Paul Westrich: Die Wildbienen Baden-Württembergs. Spezieller Teil: Die Gattungen und Arten. Verlag Eugen Ulmer, Stuttgart 1990, ISBN 3-8001-3317-2.

 
Publikavimo data: 2016-11-29 23:09