Pristatome Vytauto Tamučio straipsnį "Rasos" žurnale apie skydamarius.  Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bus naudinga ir mūsų svetainės lankytojams..

  Tikriausiai nėra didesnio liūdesio žemdirbiui kaip stebėti mirštančius jo augintus ir puoselėtus augalus. Ypač didelė neviltis ir apmaudas apima tada, kai augalai silpsta ir nyksta, o to priežasties taip ir nesurandam. Be abejonės priežasčių būna pačių įvairiausių ir viena iš jų gali būti itin užsimaskavę kenkėjai – skydamariai.

     Skydamariai yra ypatingi vabzdžiai. Mes įpratę matyti vabzdžius skraidančius, bėgiojančius, ropojančius, tačiau skydamariai yra visai kitokie. Dažnai jie nejuda arba juda labai lėtai, o savo gležną, be ryškių segmentacijos požymių ir gerai matomų galūnių kūną pridengia maskuojančiu skydeliu ar vaškiniu sekretu. Tačiau visi jie turi puikiai išvystytą duriamąjį burnos organą, pritaikytą siurbti augalų ar grybų syvus. Vabzdžių sistematikoje jie sudaro skydamarūnų (Coccoidea) antšeimį ir yra priskiriami vienam gausiausių rūšių skaičiumi, straubliuočių (Hemiptera) būriui. Giminingais jie yra laikomi su mums gerai pažįstamais amarais, blakėmis, baltasparniais, cikadomis. Vieni skydamariai išskiria sekretą, kuris sustingęs ore suformuoja skydelį, kiti išskiria vaškines išskyras, kurios neretai taip gausiai padengia skydamario kūną, kad jų kūneliai atrodo lyg  maži vatos gumulėliai. Pagal tų išskyrų konsistenciją ir susidarančio skydelio tvirtumą skydamariai grupuojami į visą eilę šeimų, iš kurių ūkiniu požiūriu yra reikšmingiausios šios: tvirtaskydinių arba tikrųjų skydamarių (Diaspididae) turinčių tvirtą skydelį, minkštaskydinių arba netikrųjų skydamarių (Coccidae) turinčių minkštą skydelį arba jo neturinčių ir miltskydamarinių arba miltuotųjų skydamarių (Pseudococcidae),  kurių kūnas padengtas puriomis vaškinėmis apnašomis.