Tęsdami saproksilinių vabalų tyrimus Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus, Vabzdžių skyriaus darbuotojai aptiko ir identifikavo dvi naujas saproksilinių vabalų rūšis: šilinį dulkiagraužį (Prionychus melanarius) ir ąžuolinį karnadirį (Grammoptera abdominalis). Šilinis dulkiagraužis - juodvabalių (Tenebrionidae) šeimos atstovas. Tai sengirių rūšis, jų lervos vystosi senuose, drevėtuose lapuočių ir spygliuočių medžiuose. Tyrimų metu šios rūšies vabalų buvo aptikta stambesniuose spygliuočių miškų masyvuose Druskininkų, Kauno, Molėtų, Tauragės ir Varėnos rajonuose. Ankstesniais duomenimis ši rūšis buvo siejama su lapuotynais, tačiau pastarųjų tyrimų metu buvo stebimas akivaizdus šios rūšies prieraišumas pušynams.
Kita rūšis, ąžuolinis karnadiris, yra ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Tai labai paslaptinga lapuotynų rūšis, nes suaugėliai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia aukštai medžių lajose. Ko gero dėl šios priežasties visame išplitimo areale jie yra aptinkama labai retai, o žinios apie šių vabalų gyvenimo ciklą vis dar yra labai menkos. Yra žinoma, kad jų lervos vystosi nestorose, iki 5 cm diametro, negyvose, medieną ardančių grybų apniktose, ąžuolų, kaštonų ar lazdynų šakose. Vienas šios rūšies individas buvo atsitiktinai aptiktas netoli Kauno esančiame Kleboniškio miške. Įdomu pastebėti, kad šis radinys yra labiausiai į šiaurę nutolęs rūšies aptikimo atvejis.
