Jump to Navigation

NAUJIENOS

Lapus „karpo“ straubliukai pjovėjai

Lapus „karpo“ straubliukai pjovėjai

   

Artėja pavasaris, tuoj vaiskia žaluma ir žiedų margumynais pasipuoš ne tik pievos ir miškai. Džiaugsmingo gyvybės alsavimo prisipildys ir mūsų miestai. Žaliomis skaromis apsigaubs parko medžiai, vis šiltėjančios saulutės spindulių glostomi šypsenomis nušvis mūsų veidai, o gyvatvorės tarsi gyvos – ims cypsėti, čirškėti, ulbėti...

     Kas galėtų skleisti tuos keistus garsus? Stabtelėję apsižvalgyti netyčia akimis užkliūsime už gležnučių, vos išsiskleidusių ligustrų lapelių. Nustebsime pamatę kad gražiai jie „iškarpyti“, tačiau, kad ir kiek dairytumėmės „karpytojų“, viskas bus veltui. O gal tai mūsų čirkšliukų žvirbliukų ar zylučių pavasariniai papokštavimai? Gal kažkokių nematomų lapų dizainerių varžybos? Arba kokia nors liga?..

     Iš tiesų tai ne paukštelių išdaigos ir ne liga. Lapus įsigudrinusi „karpyti“ grupelė įdomių vabaliukų. Dėl savotiškos, į straublelį ištysusios galvos jie  priskiriami vienai gausiausių rūšimis straubliukų (Curculionidae) šeimai, o dėl ypatingo mitybos būdo – pjovėjų (Otiorhynchus...

Autorius : Vytautas Tamutis || Publikavimo data: 2021/03/26 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

2021 metų vabzdys - Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis)

2021 metų vabzdys - Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis)

    

Buksmedinis ugniukas Cydalima perspectalis (Walker, 1859) yra žinomas iš drėgnų subtropinių Rytų Azijos regionų, Indijos, Kinijos, Japonijos, Korėjos ir Tolimųjų Rytų Rusijos. Į Europą pateko, kaip manoma, atvežant dekoratyvinius augalus. Šiuo metu Buksmedinis ugniukas paplitęs beveik visoje Europoje. Sąrašą kasmet papildo vis naujos valstybės ir naujos radvietės. Pirmą kartą Lietuvos teritorijoje Buksmedinis ugniukas buvo aptiktas 2018 metais, Vilniaus rajone. Taigi nuo 2018 metų Buksmedinio ugniuko arealas Lietuvoje sparčiai plinta.

     Suaugusiųjų ugniukų sparnų ilgis siekia 30–45 mm. Galva ruda, kūnas dažniausiai baltas. Priekiniai sparnai balti su aplink esančiu storu, tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėme. Užpakaliniai sparnai balti, o išoriniame pakraštyje ta pati ruda juosta, kaip ir priekiniuose sparnuose. Rečiau pasitaikančioje spalvų variacijoje suaugėliai yra visiškai rudi, tačiau vis dėlto turi baltą priekinę sparno dėmę. Šviesiai žalioms lervoms būdingi juodi dryžiai su baltais taškeliais ir plaukeliais, bei blizgi juoda galva.

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2021/02/11 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

2020 metų vabzdys – smailiaragis mėšlavablis (Copris lunaris)

2020 metų vabzdys – smailiaragis mėšlavablis (Copris lunaris)

    

Smailiaragis mėšlavabalis, kaip nykstanti Lietuvoje vabalų rūšis, įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, įsigaliojusį nuo 2019 sausio 1 dienos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių tai, kad šį vabalą Lietuvos entomologų draugija išrinko 2020 metų vabzdžiu.

   Gyvena šviežiame ar truputį apdžiūvusiame galvijų ir arklių mėšle. Po mėšlu vabalai išrausia ertmes į kurias prineša mėšlo, kuris reikalingas kaip maistas lervoms. Lervos vystosi mėšlo rutuliukuose, kuriuos, dėdama kiaušinius, suformuoja patelė. Kiekviename rutulyje būna po vieną kiaušinį. Suaugėliai išsirita vasaros pabaigoje ir lieka žiemoti toje pačioje kameroje, kur išsirito. Suaugę vabalai pasirodo gegužės mėnesį. Dažniausia randami ganyklose, pievose, kur ganomi gyvuliai. Vabalai aktyvūs ir tamsiu paros metu, skrenda į šviesą.

   Laukiami rezultatai. Lietuvos Entomologų draugija tikisi, kad „2020 metų vabzdžio akcija“, padės surinkti daugiau informacijos apie šią saugomą Lietuvos vabalų rūšį, jos paplitimą Lietuvoje. Metų pabaigoje bus apibendrinta visi gauta informacija apie smailiaragį mėšlavabalį ir parengta publikacija Lietuvos entomologų draugijos leidiniui.

Autorius : Romas Ferenca || Publikavimo data: 2020/05/17 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

Kraujažolinio grublio pokštai – atsitiktinumas ar klimato kaitos pasekmė?

Kraujažolinio grublio pokštai – atsitiktinumas ar klimato kaitos pasekmė?

     Pastaraisiais metais vis dažniau pavasarines daržoves atakuojantys juodi, kuproti „kirminai“ verčia nerimauti daržininkus, ypač tuos, kurie daržoves augina mažuose sklypuose ir nenaudoja insekticidų. Tai kraujažolinio grublio (Galeruca tanaceti) lervos.

     Kraujažolinis grublys yra viena iš labiausiai išplitusių polifaginių lapgraužių rūšių. Tačiau tarp svarbių kenkėjų anksčiau jis nebuvo minimas, nes gyveno pievose ar kituose žolynuose ir pasėliams nekenkė.

     Apie kraujažolinio grublio kenksmingumą duomenų nedaug. Nors kai kurie autoriai jau XX a. pradžioje buvo užsiminę apie šių vabalų galimą kenkimą salotoms, kopūstinėms daržovėms ar pupelėms, tačiau apie jų daromus apčiuopiamus derliaus nuostolius nebuvo kalbama.

     Pastarąjį dešimtmetį publikuoti užsienio šalių mokslininkų pranešimai kelia nuostabą. Štai Kretos saloje 2005 m. šių vabalų lervos sunaikino 70 proc. vaistinių raudonėlių derliaus, o Anglijoje naujai išsiritę suaugėliai 2011-ųjų birželį gerokai apgraužė bulvių lapus. Dvejus pastaruosius metus iš eilės kai kuriuose ūkiuose Kauno rajone šių vabalų lervos visiškai sunaikino ekologiškai auginamų kopūstinių daržovių, česnakų bei svogūnų daigus, o rugsėjo mėnesiais apgraužė ropių ir ridikų lapus. Toks didėjantis kraujažolinio grublio apetitas daržininkus nustebino, o mokslininkus sudomino.

 

Autorius : Vytautas Tamutis || Publikavimo data: 2020/05/7 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

COVID-19 viruso žemėlapis

COVID-19 viruso žemėlapis

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2020/03/16 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

Triragis mėšlavabalis Lietuvos pajūryje – maloni egzotika ar dar vienas klimato kaitos pranašas

Triragis mėšlavabalis Lietuvos pajūryje – maloni egzotika ar dar vienas klimato kaitos pranašas

 

Neįprastai švelni šių metų žiema nepaliauja stebinti staigmenomis. Jau gal spėjome apsiprasti su sausyje pražydusiomis snieguolėmis, tačiau kad pamatysime įspūdingos išvaizdos vabalus ropinėjančius Lietuvos pajūryje būtų buvę  naivu net susapnuoti. Todėl gamtininko Pauliaus Rupšo pastebėti egzotiškieji triragiai mėšlavabaliai (Typhaeus typhoeus L.), tingiai ropojantys Kuršių Nerijos paplūdimio smėliu, buvo tikra sensacija Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologams. Nedelsiant buvo surengta ekspediciją šiai sensacijai patvirtinti. Vis tik tai nauja rūšis Lietuvos faunai, ir  labiausiai į šiaurę nutolusi jos aptikimo vieta rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Rūšis buvo žinoma pietinėje ir vidurio Europoje, o šiauriausios populiacijos - pietinėje Švedijoje, šiaurinėje Lenkijoje bei Kaliningrado srityje. Visame areale paplitusi lokaliai, daugelyje šalių yra laikoma nykstančia rūšimi ir yra oficialiai saugoma.

 

www.zoomuziejus.lt

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2020/02/28 || Komentarų kiekis: 2 || Skaityti daugiau

Aptiktos naujos Lietuvos faunai saproksilinių vabalų rūšys

Aptiktos naujos Lietuvos faunai saproksilinių vabalų rūšys

    

     Tęsdami saproksilinių vabalų tyrimus Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus, Vabzdžių skyriaus  darbuotojai aptiko ir identifikavo dvi naujas saproksilinių vabalų rūšis: šilinį dulkiagraužį (Prionychus melanarius) ir ąžuolinį karnadirį (Grammoptera abdominalis). Šilinis dulkiagraužis - juodvabalių (Tenebrionidae) šeimos atstovas. Tai sengirių rūšis, jų lervos vystosi senuose, drevėtuose lapuočių ir spygliuočių medžiuose. Tyrimų metu šios rūšies vabalų buvo aptikta stambesniuose spygliuočių miškų masyvuose Druskininkų, Kauno, Molėtų, Tauragės ir Varėnos rajonuose.  Ankstesniais duomenimis ši rūšis buvo siejama su lapuotynais, tačiau pastarųjų tyrimų metu buvo stebimas akivaizdus šios rūšies prieraišumas pušynams.

     Kita rūšis, ąžuolinis karnadiris, yra ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Tai labai paslaptinga lapuotynų rūšis, nes suaugėliai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia aukštai medžių lajose. Ko gero dėl šios priežasties visame išplitimo areale jie yra aptinkama labai retai, o žinios apie šių vabalų gyvenimo ciklą vis dar yra labai menkos. Yra žinoma, kad jų lervos vystosi nestorose, iki 5 cm diametro, negyvose, medieną ardančių grybų apniktose, ąžuolų, kaštonų ar lazdynų šakose. Vienas šios rūšies individas buvo atsitiktinai aptiktas netoli Kauno esančiame Kleboniškio miške. Įdomu pastebėti, kad šis radinys yra labiausiai į šiaurę nutolęs rūšies aptikimo atvejis.

 

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2019/12/13 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

Ar reikia saugoti ausis nuo auslindų?

Ar reikia saugoti ausis nuo auslindų?

Pristatome Vytauto Tamučio dar vieną straipsnį "Rasos" žurnale, tik šį kartą apie auslindas. 

 

   Auslindos, kartais vadinamos žnyplėmis, nepavojingos nei žmogui, nei sodui ar daržui, o gali būti netgi naudingos.

Baimintis neverta

     Daugelis išgirdę šį vabzdžių pavadinimą ne juokais suklūsta. Nejučiomis prisimenamos scenos, kuriose keisti, gal net iš kosmoso atklydę padarai bando patekti į žmogaus smegenis pro ausis. Iš tiesų nėra mūsų vaizduotės labiau „išgražintų“ ir paslaptingais mitais ar pramanais apipintų vabzdžių, kaip auslindos.

     Buvo pasakojama, kad šie padarai miegančiam žmogui įlenda į ausį, pragraužia ausies būgnelį ir tiesiai į smegenis padeda kiaušinėlius. Dėl to žmogus mirštąs, o iš numirėlio ausų išlenda iš kiaušinėlių išsiritę tų padarų palikuonys. Nežinia kokiu tikslu buvo sukurta ši istorija, tačiau ja tikinčiųjų atsiranda ir šiandien. Ko gero, šis mitas ir paskatino pirmuosius lietuvių entomologus šiuos gyvius pavadinti auslindomis, juolab kad ir kitomis kalbomis jų pavadinimai siejami su ausimis (angl. earwig, vok. Ohrwurm, rus. уховертка). Tik, skirtingai nei lietuviškame pavadinime, juose nurodomas šių gyvių pomėgis ne lįsti į ausis, bet jas judinti, kraipyti ar tiesiog turėti ausis.

     Dėl šių vabzdžių ausų yra įvairių nuomonių: vieni jas sieja su ilgomis, pilvelio gale išaugusiomis žnypliškomis ataugomis, gal kiek primenančiomis kiškio ausis, kiti – su jų vėduokliškai išsiskleidžiančiais antros poros sparnais, primenančiais žmogaus ausies kontūrą. Beje, švedų entomologas Charles’as de Geer’as, 1773 m. suteikęs šiems keistiems sutvėrimams mokslinį pavadinimą Dermaptera, jo nesiejo su ausimis. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia „odiniai sparnai“.

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2019/10/17 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslininkų dėmesio centre - saproksiliniai vabalai

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslininkų dėmesio centre - saproksiliniai vabalai

     Saproksiliniai (su negyva, pūvančia mediena susiję) vabalai yra nepaprastai svarbūs miško ekosistemose. Dalyvaudami medienos irimo procese jie ne tik didina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį,  dalyvauja ir jų apykaitoje, bet yra puikūs ekosistemose vykstančių bioįvairovės pokyčių indikatoriai. Pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojamas šių vabalų populiacijos mažėjimas puikiai atspindi vis intensyvėjančią žmogaus ūkinę veiklą ir jos neigiamą poveikį miškų ekosistemoms visame pasaulyje. Bioįvairovės išsaugojimo problemos šiuo metu yra aktualios kaip niekad anksčiau. Europoje visa eilė saprokslinių vabalų rūšių yra įtrauktos į oficialiai saugomų gyvūnų sąrašus, dedamos ypatingos pastangos jų apsaugai bei gyvenimo sąlygų gerinimui. Tačiau deja, gana dažnai šios pastangos būna bevaisės, nes trūksta žinių apie tų vabalų gyvenimo ciklą, paplitimą, trofinius ryšius su kitais ekosistemos komponentais. Neatsitiktinai šia linkme aktyviai dirbama daugelyje pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Kartu su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio šalių  universitetų, į šį darbą yra įsitraukę ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologai dr. Vytautas Tamutis ir dr. Romas Ferenca.

     Šią studiją autoriai dedikavo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus 100-ioms įkūrimo metinėms.  Tyrimų eigoje buvo aptiktos dvi naujos Lietuvos faunai niūravabalių Phloiotrya subtilis ir Orchesia fusiformis rūšys; išanalizuoti, aptarti ir iliustruoti šių ir kitų trijų, sunkiai identifikuojamų rūšių, tokių kaip Dircaea australis, Orchesia micans, Zilora obscura morfologijos ypatumai; nustatyta, kad keturios rūšys: Eustrophus  dermestoides, Phloiotrya rufipes, Hypulus bifasciatus ir Phryganophilus ruficollis ankstesnėse publikacijose Lietuvos faunai buvo nurodytos klaidingai arba be tai įrodančių duomenų.  Autorių sudarytame anotuotame rūšių sąraše Lietuvos faunai yra nurodomos 4 niauravabalių ir 19 niūravabalių rūšių, kas sudaro tik 50% visų šioms šeimoms priklausančių, Europoje aptinkamų rūšių išskyrus regioninius endemikus. Šiuo darbu mokslininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį į šių saproksilinių vabalų svarbą, žinių apie juos stoką ir apsaugos problemas, taip pat siekia paskatinti tolesnius ir gilesnius jų tyrimus visame Baltijos regione.

 

www.zoomuziejus.lt

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2019/09/23 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

2019 metų vabzdys – Geltongalvis tinkluotis (Osmylus fulvicephalus)

2019 metų vabzdys – Geltongalvis tinkluotis (Osmylus fulvicephalus)

 

     Geltongalvis tinkluotis yra gana didelis tinklasparnis, suaugusio vabzdžio sparnų ilgis 20–26 mm. Galva raudona ar rausvai-ruda, o lieknas kūnas juodos spalvos. Antenos ilgos ir plonos, o platūs sparnai beveik visai permatomi, tik su tamsiai rudomis ar juodomis dėmėmis ir ryškiomis išilginėmis ir skersinėmis gyslomis. Patinai ir patelės išoriškai vienodi.

     Suaugėliai daugiausia minta kitais vabzdžiais lašalais, ankstyvėmis, dvisparniais, amarais, bet ėda ir žiedadulkes bei dumblius. Didesnę laiko dalį suaugę geltongalviai tinkluočiai praleidžia besislėpdami augalijoje, dažnai kelių metrų aukštyje ir dienos metu paprastai vengia skraidyti, bet prieblandoje juos galima aptikti medžiojančius virš vandens. Paprasčiausia juos aptikti yra išbaidant iš lapijos, ypač iš šakų, palinkusių virš vandens. Kaip taisyklė, pabaidyti jie gana greitai vėl bando pasislėpti. Kita patogi vieta ieškoti šių tinklasparnių yra po tiltais virš upelių ar po keliais nutiestuose vandens pratekėjimo vamzdžiuose.

    

Autorius : Andrius Petrašiūnas || Publikavimo data: 2019/06/27 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau

Skydamariai – paslaptingi augalų parazitai (skriaudikai)

Skydamariai – paslaptingi augalų parazitai (skriaudikai)

 

Pristatome Vytauto Tamučio straipsnį "Rasos" žurnale apie skydamarius.  Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bus naudinga ir mūsų svetainės lankytojams..

   

 

  Tikriausiai nėra didesnio liūdesio žemdirbiui kaip stebėti mirštančius jo augintus ir puoselėtus augalus. Ypač didelė neviltis ir apmaudas apima tada, kai augalai silpsta ir nyksta, o to priežasties taip ir nesurandam. Be abejonės priežasčių būna pačių įvairiausių ir viena iš jų gali būti itin užsimaskavę kenkėjai – skydamariai.

     Skydamariai yra ypatingi vabzdžiai. Mes įpratę matyti vabzdžius skraidančius, bėgiojančius, ropojančius, tačiau skydamariai yra visai kitokie. Dažnai jie nejuda arba juda labai lėtai, o savo gležną, be ryškių segmentacijos požymių ir gerai matomų galūnių kūną pridengia maskuojančiu skydeliu ar vaškiniu sekretu. Tačiau visi jie turi puikiai išvystytą duriamąjį burnos organą, pritaikytą siurbti augalų ar grybų syvus. Vabzdžių sistematikoje jie sudaro skydamarūnų (Coccoidea) antšeimį ir yra priskiriami vienam gausiausių rūšių skaičiumi, straubliuočių (Hemiptera) būriui. Giminingais jie yra laikomi su mums gerai pažįstamais amarais, blakėmis, baltasparniais, cikadomis...

Autorius : Vytautas Tamutis || Publikavimo data: 2019/02/9 || Komentarų kiekis: 2 || Skaityti daugiau

V. Tamučio straipsnis "Blakės kareivėliai – sodo puošmena ar pavojus?"

V. Tamučio straipsnis "Blakės kareivėliai – sodo puošmena ar pavojus?"

Blakės kareivėliai – sodo puošmena ar pavojus?

 

 

     Pristatome Vytauto Tamučio straipsnį "Rasos" žurnale apie blakes kareivėlius. Tą straipsnį iliustravo mūsų bendruomenės narių V. Brazausko, A. Eismanto ir R. Ferencos nuotraukomis. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija bus naudinga ir mūsų svetainės lankytojams..

 

     Gyvename labai dinamiškame, paslapčių ir netikėtumų pilname pasaulyje. Besisukdami technologinių naujovių svaiginančiame sūkuryje retai beturime laiko pasigrožėti gamtos žavesiu, pastebėti jos paslaptingą subtilumą, pasidžiaugti harmoninga ramybe. Gaila, tačiau vis dažniau joje jaučiamės svetimi, dirsčiojame su baime, dažniau linkę bjaurėtis nei pamatyti, atrasti, suprasti...

     Oi, kiek sukelia nuostabos, nerimo ar net pasipiktinimo šimtai juodai ir raudonai išmargintų kūnelių, aptūpusių jūsų sodybos medžių kamienus, tvoras ar net namų pamatus... Be abejonės, tai nuostabu, tačiau nerimauti ir bjaurėtis nereikėtų. Jūsų artimais kaimynais panoro būti mūsų faunos munduruotieji puošeivos – blakės kareivėliai.

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2018/12/22 || Komentarų kiekis: 5 || Skaityti daugiau

2018 metų vabzdys – Juodmargis satyras (Melanargia galathea)

2018 metų vabzdys – Juodmargis satyras (Melanargia galathea)

 
 
 
 
 

     Šeima - pleštekės (Nymphalidae), pošeimis - satyrai (Satyrinae).

 
     Išskleistų sparnų atstumas 45-50 mm. Patelės truputi stambesnės už patinus. Sparnų raštas juodai baltas. Užpakalinių sparnų apatinėje pusėje yra eilė apvalių (akinių) dėmelių. Vizualiai labai panašūs į baltukų (Pieridae) šeimos drugius.
 

     Drugiai skraido nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Aktyvesni saulėtomis karštomis dienomis. Aptinkami sausose pievose, apleistuose karjeruose, upių slėniuose, laukuose, šalia geležinkelio sankasų, miškingose vietovėse palei miško kelius, kirtavietėse. Drugiai aktyviai lanko bajorių, usnių, buožainių bei kitų augalų žiedus ir maitinasi jų nektaru.

 
   

Autorius : Vitalijus Bačianskas || Publikavimo data: 2018/06/13 || Komentarų kiekis: 2 || Skaityti daugiau

Rekomenduotini naudoti Lietuvoje aptiktų ir prognozuojamų ūsuotinių šeimos vabalų (Insecta: Coleoptera: Cerambycidae) lietuviškų pavadinimų sąrašas

Rekomenduotini naudoti Lietuvoje aptiktų ir prognozuojamų ūsuotinių šeimos vabalų (Insecta: Coleoptera: Cerambycidae) lietuviškų pavadinimų sąrašas

Mūsų svetainėje yra patalpintas lietuvių kalbos komisijoje patvirtintas Lietuvos ūsuotinių (ūsuočių) lietuviškų pavadinimų vardynas. Jį sudarė ir terminus sukūrė mokslų daktaras, Macrogamta.lt narys Vytautas Tamutis. Esame jam dėkingi už lietuvių kalbos puoselėjimą ir turtinimą entomologijos srityje. Šį sąrašą galima pamatyti čia ŪSUOČIŲ LIETUVIŠKAS VARDYNAS

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2018/03/14 || Komentarų kiekis: 7 || Skaityti daugiau

Mokslininkų dovana Lietuvai valstybės atkūrimo 100-ųjų metų jubiliejaus proga – nauja vabalų rūšis iš Baltijos gintaro

Mokslininkų dovana Lietuvai valstybės atkūrimo 100-ųjų metų jubiliejaus proga – nauja vabalų rūšis iš Baltijos gintaro

   

 

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir kaimyninių Rusijos bei Latvijos šalių mokslininkai pateikė malonią staigmeną Lietuvai, valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių jubiliejaus proga dedikavę naują mokslui aprašytą afodijaus (Scarabaeidae, Aphodiinae) rūšį ir pavadinę ją Lietuvos vardu – Airapus lituanicus Tamutis, Alekseev et Bukejs, 2017. Šiai grupei priklausantys vabalai yra itin retai aptinkami Baltijos gintaro inkliuzuose. Iki šiol mokslui buvo žinomos tik dvi afodijų rūšys aptiktos Baltijos gintare. Naujai rūšiai priskirti vabalai aptikti dviejuose gintaro gabalėliuose, o viename iš jų įsiamžinę net 9 šiai rūšiai priklausantys individai. Toks itin retai pasitaikantis radinys leido ne tik labai išsamiai aprašyti kone visus rūšiai būdingus kūno sandaros bruožus, bet ir padaryti kai kurias prielaidas apie jų gyvenimo ypatybes tolimoje, kelias dešimtis milijonų metų siekiančioje praeityje.

Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2017/11/27 || Komentarų kiekis: 7 || Skaityti daugiau

Puslapiai