MACROPEDIA

    Griežtinis baltukas - Pieris napi (Linnaeus, 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas su pilkai juoda viršūne ir ryškia pilkai juoda dėme. Patelės priekinis sparnas su juoda viršūne ir dviem juodomis dėmėmis. Dėmė prie apatinio krašto pailga. Sparnų, ypač užpakalinio, apačioje gyslos – su juodų žvynelių apnašu. Kitos dvi Lietuvoje aptinkamos panašios rūšys – kopūstinis baltukas (stambesnis) ir ropinis baltukas, kurio užpakalinio sparno apačioje gyslos be juodų žvynelių apnašo (Ivinskis 2004).

     Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 34-50 mm, patelės – 32-48 mm.

Ropinis baltukas - Pieris rapae (Linnaeus, 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė juoda, uždiskalinėje srityje – apskrita juoda dėmė. Patelės priekinio sparno pamatinė dalis su tamsiu apnašu, viršūnė su pilkai juodu kraštu ir dviem juodomis dėmėmis uždiskalinėje srityje. Panašus į kopūstinį baltuką, nuo kurio skiriasi mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu, ir į griežtinį baltuką, nuo kurio skiriasi sparnų apačia (ant gyslų nėra tamsių žvynelių) (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 39-55 mm.

Kopūstinis baltukas - Pieris brassicae (Linnaeus, 1758)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinio sparno viršūnė ir dalis išorinio krašto su pilkai juoda siaura juosta. Patelės ši sparno dalis su gerokai platesne juosta ir dviem didelėmis dėmėmis (Ivinskis 2004). Abiejų lyčių sparnų užpakalinė pusė gelsvos spalvos su smulkiais juodais taškeliais.

     Į kopūstinį baltuką panašus yra ropinis baltukas, nuo kurio skiriasi mažesniu dydžiu bei mažesne dėme ir neįlenktu apikalinės dėmės viduriniu kraštu (Ivinskis 2004).

     Patino išskleistų sparnų ilgis siekia 49-62 mm, patelės – 51-63 mm.

Citrinukas - Gonepteryx rhamni (Linnaeus, 1758)

    Ryškus lytinis dimorfizmas. Patinas ryškios citrinos spalvos, patelė žalsvai balta (Ivinskis 2004). Abiejų lyčių kiekviename sparno viduryje yra po oranžinę dėmę. Kiekvieno sparno išorinė viršūnė baigiasi aštriu kampu. Pilvelis ir krūtinė juodos ar juosvos spalvos, apaugusi tankiais baltais plaukeliais (Koršunov 2002).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 52-64 mm.

     Vikšrai žali su trumpučiais šereliais ir juodais taškais, balsva nugarine ir šoninėmis linijomis. Prieš virsdami lėliuke tampa beveik permatomi (Kazlauskas 1984). Lėliukė stora, krūtinė žalsva, geltonomis linijomis šonuose (Kazlauskas 1984).

Pelkinis gelsvys - Colias palaeno (Linnaeus, 1761)

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 42-54 mm.

Dirvinis gelsvys - Colias hyale (Linnaeus 1758)

  Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai ryškiai geltoni, su vidurine juoda dėme ir plačia, trečdalį sparno užimančia, juodai ruda ar ruda juosta su geltonų dėmių eile. Užpakalinio sparno pakraštys su siaura, ruda, kartais dviguba juosta. Patelės sparnai šviesiai geltoni, sparnų raštas kaip ir patino. Priekinio sparno išorinis kraštas tiesus (Ivinskis 2004). Į dirvinį gelsvį panašus yra pelkinis gelsvys (Colias palaeno). Pastarojo patino sparnai yra ryškios citrinos spalvos, o plati, trečdalį sparno užimanti juosta vientisai tamsiai rudos spalvos neturinti geltonų dėmių eilės. Taip pat į dirvinį labai panašus ir pietinis dirvinis gelsvys (Colias alfacariensis). Nuo dirvinio lengviausiai atskiriama pagal genitalijas ir vikšrus.

Gudobelinis baltukas - Aporia crataegi (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfizmas neryškus. Tiek viršutiniai, tiek apatiniai sparnai balti su juodomis gyslomis. Kitų piešinio elementų nėra (Ivinskis 2004). Panašus į juodajį apoloną.

     Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 52-77 mm.

     Vikšras pelenų spalvos, išilgai nugaros eina juoda su plačiomis dviejomis oranžinėmis ar rusvomis juostomis. Apaugęs baltais trumpais šereliais.

Aušrelė - Anthocharis cardamines (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino priekinis sparnas nuo pamato iki vidurio baltas, toliau iki viršūnės oranžinis, sparno viršūnė juoda. Patelės priekinis sparnas baltas, tik pamatas ir viršūnė juodi. Abiejų lyčių užpakalinio sparno apačia gelsva, išmarginta žaliai. Patelė panai į stepinį baltuką, tačiau pastarasis priekiniame sparne turi papildomą juodą dėmę prie užpakalinio sparno krašto (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 31-50 mm.

Sodinis puošniažygis - Carabus (Oreocarabus) hortensis Linne 1758

     Šių puošniažygių suaugėlių kūnas 22-30 mm ilgio, juodas, tik priešnugarėlės ir antsparnių kraštai turi purpurinį ar violetinį atspalvį. Viršugalvyje duobutės susiliejančios arba sujungtos padrikai išsidėsčiusių  vagučių. Antenos ir čiupikliai juodi. Priešnugarėlės galiniai kampai stipriai išsišovę atgal, jos diske skulptūra panaši kaip ir viršugalvyje. Antsparniai su smulkutėmis išilginėmis briaunelėmis  (vagutėmis), kurios ties antsparnių kraštuose tampa smulkučių dantelių išilginėmis eilėmis.  Kiekviename antsparnyje yra po 3 išilgines eiles stambių, auksiškai žėrinčiu dugnu duobučių. Pirmoje eilėje nuo siūlės duobutės plačios, o kraštinėje – žymiai smulkesnės su gerai pastebimu kauburėliu priekiniame krašte. Kiekvienoje duobutėje yra po šerelį. Kojos juodos (Hůrka 1996, Ardnt ir Trautner 2004).  Šis puošniažygis yra gan savitos išvaizdos ir jį lengva atskirti nuo kitų šios genties rūšių gyvenančių Lietuvoje, tačiau nepatyrę entomologai juos gali palaikyti auksataškiu puikiažygiu (Calosoma auropunctatum). Pastarasis  yra panašaus dydžio ir su panašiomis auksiškai žėrinčių duobučių eilutėmis antsparniuose, tačiau antsparnių skulptūra susideda ne iš smulkių vagučių, o iš smulkių taškelių (duobučių), kurios yra išsidėsčiusios beveik tvarkingomis išilginėmis eilutėmis, o taškeliai tarp eilučių yra sujungti išlenktų vagelių.

Baltukai - Pieridae Swainson 1820

     Baltukų šeimai priskiriami vidutinio dydžio drugiai baltais, juodai dėmėtais, geltonais, oranžiniais sparnais. Galva apvali, akys plikos, antenos siekia1/2 priekinio sparno ilgio, laipsniškai storėja į viršūnę arba pasibaigia aiškia buožele. Kojos išsivysčiusios gerai. Priekiniai sparnai stačiakampio, trikampio formos (Ivinskis 2004).

     Drugiai dažnai pasižymi lytiniu ar sezoniniu dimorfizmu. Taip pat yra rūšių, kurių sparnų rašto detalės matomos tik ultravioletiniame apšvietime.

Juodasis apolonas - Parnassius mnemosyne (Linnaeus 1758)

  Lytinis dimorfizmas neryškus, patelės tamsesnės už patinus. Patino krūtinė ir pilvelis juodi, apaugę balkšvais plaukeliais. Pas pateles viršutinė pilvelio pusė plika, blizganti, kartais su geltonomis dėmėmis. Patelės pilvelio gale po apvaisinimo susiformuoja lovelio formos darinys – sfragis (Ivinskis 2004).

     Sparnai balti su žvynelių redukcija. Ant priekinio sparno yra dvi juodos dėmės bei išorinis pakraštys permatomas. Sparno gyslos juodos, todėl labai kontrastuoja su baltu fonu. Užpakalinio sparno analinę dalį užima tamsus laukas.

     Išskleistų sparnų ilgis siekia iki 52-68 mm.

Sklandūnas / Podalirijus - Iphiclides podalirius (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfizmas neryškus. Patelės stambesnės už patinus. Sparnų viršutinė pusė balsvai gelsva; priekiniai sparnai su 7 pleišto formos juostomis, apatiniai sparnai su juodai mėlyna išorinio krašto juosta bei raudona dėme sparnų apačioje. Taip pat apatinis sparnas turi iki 15 mm ilgio "uodegėle" (Koršunov 2002).

     Išskleisti sparnai siekia iki 68–72 mm ilgį.

     Vikšrai šviesiai žali, trumpi, stori (Kazlauskas 1984).

Būriuotojai - Papilionidae Latreille 1802

   Būriuotojai - tai stambūs drugiai. Sparno piešinį dažniausiai sudaro juodos dėmės, juostos baltame ar geltoname fone, taip pat raudonos ar mėlynos dėmės. Galva apvali, akys plikos, antenos buožiškos, 1/3–1/4 priekinio sparno ilgio. Kojos gerai išsivysčiusios. Priekiniai sparnai trikampiai, užpakaliniai pailgėję, dažnai su uodegėle, ovalūs, su įlinkusia analine dalimi, apvaliu ar banguotu išoriniu kraštu. Būriuotojams būdingas įlenktas užpakalinių sparnų vidinis kraštas. Skrisdami sparnais plasnoja retai ir sklendžia ore planiruodami.

Beržinis zefyras - Thecla betulae (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino ir patelės sparnų viršus tamsiai rudas. Patelės priekinis sparnas su plačia oranžine skersine juosta. Patino sparno vidurys su nedidele gelsvai oranžine dėme. Apatinė pusė abiejų lyčių vienodo rašto, tik patelės ryškiai rausvai geltona, o patino – pilkai gelsva (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 28-40 mm.

     Vikšras žalias su geltona nugarine juosta ir geltonais įkypais brūkšniais bei geltona linija šonuose. Lėliukė ruda, gelsvai brūkšniuota ir dėmėta (Kazlauskas 1984).

Guobinis uodeguotis - Satyrium w-album (Knoch 1782)

    Lytinis dimorfizmas neryškus. Ir patino, ir patelės viršutinė pusė vienspalvė – tamsiai ruda. Užpakalinių sparnų apačioje yra balta siaura juosta, primenanti raidę ˏˏWˊˊ. Pakraštinės gelsvos dėmės ryškios per visą užpakalinio sparno apačią. Nuo kitų uodeguočių skiriasi tuo, kad turi dvi, o ve vieną uodegėlę (Kazlauskas 1984, Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 30-32 mm.

     Vikšras žalias su dviguba eile baltų mėsingų spygliukų. Lėliukė rudai pilka su tamsesnėmis sparnų makštimis (Kazlauskas 1984).

Slyvinis uodeguotis - Satyrium pruni (Linnaeus 1758)

Ąžuolinis uodeguotis - Satyrium ilicis (Esper 1779)

Stepinis melsvys - Polyommatus (Lysandra) coridon (Poda 1761)

   Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai pilkai melsvai blizgantys, išorinių kraštų juosta tamsiai ruda, plati. Užpakaliniame sparne juosta sudaryta iš atskirų dėmelių. Patelės sparnai juodai rudi. Priekiniame sparne diskalinė dėmė, užpakalinio sparno išorinio krašto juostos dėmės su oranžiniais apvadėliais. Sparnų apačia abiejų lyčių vienodo rašto, tik patelėa sparnų fonas tamsesnis ir dėmės didesnės (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 33-37 mm.

     Vikšrai melsvai žali su dviem eilėmis gelsvų gumburų ant nugaros. Šonuose geltona linija ir geltoni taškai. Lėliukės gelsvai rudos su balsvomis sparnų užuomazgomis ir tamsia nugara (Kazlauskas 1984).

Pietinis melsvys - Polyommatus (Lysandra) bellargus (Rottemburg 1775)

Žaliaakis melsvys -  Plebejus (Plebejus) idas (Linnaeus 1761)

   Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai mėlyni su siaura juoda juostele išoriniuose kraštuose. Patelė ruda. Priekinis sparnas su nežymia oranžine juosta, užpakalinis su ryškia "U" raidės formos oranžinių dėmių eile. Sparnų apačia pilkai melsva, ruda. Panašus į Plebeius argus, P. argyrognomon, nuo kurių skiriasi priekinių kojų blauzdų viršūne, turinčia ilgą lenktą spyglį. Nuo P. argus patino skiriasi siaura išorine juosta – P. argus ji gerokai platesnė, nuo P. argyrognomon skiriasi balta juosta, esančia tarp pakraščio ir vidurio taškų eilių (Ivinskis 2004). Taip pat nuo P. argyrognomon skiriasi ir tamsesne sparnų apatine puse. Užpakalinių sparnų apatinės pusės akučių dėmelės žalsvos, o ne žydros kaip P. argyrognomon (Kazlauskas 1984).

Ugninis auksinukas - Lycaena virgaureae (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus auksiškai raudonas, išoriniai kraštai su juodu apvadu. Patelės sparnų viršus oranžinis su skersinėmis juodų dėmių eilėmis. Sparnų apačia abiejų lyčių vienoda, ochriškai geltona. Priekiinis sparnas su juodomis dėmėmis, užpakaliniame sparne skersinėje juodų dėmių juostoje išsidėsčiusios baltos dėmės (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 30-34 mm.

     Vikšrai žali raukšlėti. Raukšlės gelsvos. Tarp jų – gelsva nugarinė linija. Šonuose juodi įžambūs brūkšniai. Lėliukė ruda su tamsiomis sparnų makštimis (Kazlauskas 1984).

Mažasis auksinukas - Lycaena phlaeas (Linnaeus 1761)

   Lytinis dimorfizmas neryškus. Priekiniai sparnai auksiškai raudoni su juodomis dėmėmis ir rudu apvadu. Užpakaliniai sparnai tamsiai rudi su raudonu dantytu apvadu. Priekinis sparnas iš apatinės pusės šviesios plytinės spalvos, su juodomis dėmėmis baltais apvadais. Užpakalinio sparno apačia pilkai ruda su neryškiomis juodomis dėmelėmis. Šis sparnas turi nedidelę uodegėlę (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 25-30 mm.

     Vikšras žalias su raudona nugarine juosta ir raudonomis šoninėmis juostomis. Lėliukė trumpa stora, gelsvai ruda su juodais taškais (Kazlauskas 1984).

Žvilgantysis auksinukas - Lycaena hippothoe (Linnaeus 1761)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino viršutinė sparnų pusė tamsiai raudona su violetiniu blizgesiu. Priekinis sparnas su juodu pakraščiu, užpakalinis sparnas nuo vidurio iki apatinio krašto juodas. Patelės priekinis sparnas oranžiškai rudas, užpakalinis sparnas su oranžine išorinio krašto juosta ir juodais taškeliais. Sparnų apačia abiejų lyčių nesiskiria. Priekinis sparnas gelsvas, užpakalinis – tamsiai pilkas, abu jie su juodomis dėmėmis baltais apvadais. Užpakalinio sparno išorinis kraštas su oranžine juosta. Panaši rūšis L. alciphron, kurios apatinėje sparno pusėje dėmės didesnės ir oranžinė pakraščio juosta ryškesnė (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 32-34 mm.

Ąžuolinis zefyras - Favonius quercus (Linnaeus 1758)

     Lytinis dimorfiznas neryškus. Patino sparnai vienspalviai, tamsiai mėlyni su plieno blizgesiu. Patelės sparnai tamsiai rudi, priekinio sparno pamate iki trečdalio jo dalies yra mėlyna metalinio blizgesio dėmė. Sparnų apačia abiejų lyčių vienoda – pilka su baltomis skersinėmis juostomis, užpakalinio sparno išorinio krašto kampe dvi oranžinės dėmės (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis 30-32 mm.

     Vikšras šviesiai rudas, plokščias. Nugaros pusėje geltonos trikampės dėmės. Prieš virsdamas lėliuke paraudonuoja. Lėliukė trumpa kresna ruda. Nugarinėje pusėje trys eilės tamsių dėmių (Kazlauskas 1984).

Didysis auksinukas - Lycaena dispar (Haworth 1802)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai auksiškai raudoni su juodomis dėmelėmis ir juodu išoriniu sparno pakraščiu. Patelės priekinis sparnas oranžiškai raudonas, su juodomis dėmelėmis, turi skersinę dėmelių eilę, su dviem dėmėmis viduriniame langelyje ir tamsiai ruda išorinio pakraščio juosta. Užpakalinis sparnas juodai oranžinis su neryškiomis juodomis dėmėmis ir oranžiškai raudona išorinio krašto juosta. Sparnų apačia abiejų lyčių beveik nesiskiria. Priekinis sparnas gelsvai rudas su juodais, baltai apvestais taškais. Užpakalinis sparnas pilkai melsvas su juodais taškais baltu apvadu (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 32-40 mm.

Uodeguotasis melsvys - Cupido (Everes) argiades (Pallas 1771)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus šviesiai mėlynas su siaura juoda juostele išoriniuose kraštuose, užpakalinio sparno išorinis kraštas su juodomis dėmelėmis. Patelės sparnų viršus juodai rudas, pamatinėje dalyje su mėlynu metališku blizgesiu. Užpakalinio sparno analinėje dalyje dvi oranžinės dėmelės ir siaura uodegėlė. Sparnų apatinė pusė abiejų lyčių vienoda, su tipiškomis rūšies oranžinėmis dėmėmis išoriniame krašte (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 25-29 mm.

Žydrasis melsvys - Celastrina argiolus (Linnaeus 1758)

    Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus šviesiai mėlynas, išoriniai sparnų kraštai su siaura juoda juostele. Patelės priekinis sparnas šviesiai mėlynas, išoriniame bei priekiniame pakraštyje esanti juoda juosta užima ketvirtį sparno pločio. Sparnų apačia abiejų lyčių balsvai melsva. Priekinis sparnas su įžambiai išsidėsčiusiomis pakraščio dėmėmis (Ivinskis 2004).

     Sparnų ilgis siekia 25-31 mm.

Baltajuostis melsvys - Aricia eumedon (Esper 1780)

Geltontaškis melsvys - Aricia agestis (Denis & Schiffermüller 1775)

   Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino ir patelės sparnai tamsiai rudi. Patino sparnų pakraštyje išsidėsčiusios oranžinės dėmės, viršutiniame sparne jos neryškios. Patelės oranžinės dėmės tiek priekiniame, tiek užpakaliniame sparne ryškios. Sparno apačia su oranžinėmis išorinio pakraščio juostomis. Užpakalinio sparno išorinės ir vidurinės taškų eilės viduryje – didelė balta dėmė (Ivinskis 2004). Labai panašus yra rudasis melsvys ( Aricia artaxerces). Nuo A. agestis skiriasi tuo, kad priekiniuose sparnuose nėra ryškių oranžinių dėmių (Kazlauskas 1984).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 24-27 mm.