Iphiclides podalirius - Sklandūnas
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Sklandūnas / Podalirijus - Iphiclides podalirius (Linnaeus 1758)
MORFOLOGIJA:
Lytinis dimorfizmas neryškus. Patelės stambesnės už patinus. Sparnų viršutinė pusė balsvai gelsva; priekiniai sparnai su 7 pleišto formos juostomis, apatiniai sparnai su juodai mėlyna išorinio krašto juosta bei raudona dėme sparnų apačioje. Taip pat apatinis sparnas turi iki 15 mm ilgio "uodegėlę" (Koršunov 2002).
Išskleisti sparnai siekia iki 68–72 mm ilgį.
Vikšrai šviesiai žali, trumpi, stori (Kazlauskas 1984).
BIOTOPAS:
Drugiai aptinkami lapuočių ir mišrių miškų proskynose, pamiškėse, krūmynuose, saulėtuose šlaituose, uolose, soduose ir parkuose (Koršunov 2002).
BIOLOGIJA:
Per metus išsivysto dvi sklandūnų generacijos. I gen. skraido gegužės–birželio mėn., II gen — nuo liepos vid. iki rugpjūčio mėn. Pietų Europoje būna ir trys generacijos (Ivinskis 2004).
Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant apatinės mitybinių augalų lapų pusės. Vikšrai šliauždami linguoja į priekį ir atgal. Šie judesiai panašūs į vabzdžių maldininkų, chameleonų judesius (Ivinskis 2004). Pasiekę 40 mm ilgį virsta lėliukėmis ant plonų šakelių, kamienų plyšiuose. Prieš virsdami lėliukėmis vikšrai ilgai ieško tinkamos vietos, nuropoja nemažus atstumus.
Vikšrai minta slyvų (Prunus sp.), kriaušių (Pyrus sp.), obelų (Malus sp.), abrikosų (Prunus armeniaca) lapais.
PAPLITIMAS:
Palearktinė rūšis. Aptinkamas Pietų ir Centrinėje Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, vidutinio klimato Azijoje iki Vakarų Kinijos, Šiaurės Afrikoje. Šiaurinė arealo riba eina 52–54º šiaurės platuma. Drugiai, aptinkami šiauriau šios ribos yra migrantai šiltomis vasaromis užklystantys į vėsesnes platumas.
Lietuvoje aptinkamas labai retai, aptikti tik keli drugiai ( Kazlauskas 1984). A. Lešinskio sudarytoje kolekcijoje saugomi trys drugiai, rasti Trakų rajone, Vokėje. Spėjama, kad tai Lietuvos žemės ūkio universiteto neakivaizdinio skyriaus studentų rinkinys, kurio duomenų patikrinti neįmanoma. Todėl duomenys apie šio drugio radimą Lietuvoje abejotini (Ivinskis 2004).
ŠALTINIAI:
Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.80. ISBN 9955-575-41-7
R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.29.
Коршунов Ю. П. Определители по флоре и фауне России // Булавоусые чешуекрылые Северной Азии. Выпуск 4. — М.: Товарищество научных изданий КМК, 2002. — С. 28. — ISBN 5-87317-115-7
http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=440667 [žiūrėta 2015-11-04]
http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=4&country=LT [žiūrėta 2015-11-04]
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0%BE%D0%B4%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D1%80... [žiūrėta 2015-11-04]