Jump to Navigation

NAUJIENOS

  • Mokslininkų dovana Lietuvai valstybės atkūrimo 100-ųjų metų jubiliejaus proga – nauja vabalų rūšis iš Baltijos gintaro

       

     

    Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir kaimyninių Rusijos bei Latvijos šalių mokslininkai pateikė malonią staigmeną Lietuvai, valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių jubiliejaus proga dedikavę naują mokslui aprašytą afodijaus (Scarabaeidae, Aphodiinae) rūšį ir pavadinę ją Lietuvos vardu – Airapus lituanicus Tamutis, Alekseev et Bukejs, 2017. Šiai grupei priklausantys vabalai yra itin retai aptinkami Baltijos gintaro inkliuzuose. Iki šiol mokslui buvo žinomos tik dvi afodijų rūšys aptiktos Baltijos gintare. Naujai rūšiai priskirti vabalai aptikti dviejuose gintaro gabalėliuose, o viename iš jų įsiamžinę net 9 šiai rūšiai priklausantys individai. Toks itin retai pasitaikantis radinys leido ne tik labai išsamiai aprašyti kone visus rūšiai būdingus kūno sandaros bruožus, bet ir padaryti kai kurias prielaidas apie jų gyvenimo ypatybes tolimoje, kelias dešimtis milijonų metų siekiančioje praeityje.

    Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2017/11/27 || Komentarų kiekis: 7 || Skaityti daugiau
  • 2017 metų bestuburis - Tridantė pievinukė (Chondrula tridens)

        

         2017-ųjų metų bestuburiu Lietuvos entomologų draugija pasirinko tridantę pievinukę – mažytę, gražią ir labai labai slaptą sraigytę, kuri Lietuvoje pirmą kartą aptikta 1830 metais Vilniaus apylinkėse. Ši rūšis galbūt atkeliavo su traukiniais, nes gali būti randama traukinių pylimų šlaituose... O gal tiesiog yra stepinių pievų gyventoja, ir išliko sausesnėse Lietuvos pievutėse...

         Tai išsiaiškinti galite padėti JŪS, jei domitės unikaliais gamtos reiškiniais Lietuvoje!

         Akcijos tikslas – sutelkti Lietuvos entomologų bei kitų gamtos mėgėjų gretas ir su visų pagalba išsiaiškinti, kur ši sraigė yra išsislapsčiusi Lietuvoje ir, apibendrinus duomenis, išsiaiškinti, ar ši sraigytė yra ,,svečias“ mūsų krašte, ar slapi ,,senbuvė“, surandama tik gerai paieškojus...

    Autorius : Grita Skujienė || Publikavimo data: 2017/06/2 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • 2017 metų vabzdys – Paprastasis smidrinukas (Crioceris asparagi)

         Lietuvos Entomologų draugija kviečia visus besidominčius gamta į „Metų vabzdžio“ akciją. Draugija 2017 metų vabzdžiu pasirinko paprastąjį smidrinuką (Crioceris asparagi). 

      Lietuvos Entomologų draugija tikisi, kad „2017 metų vabzdžio akcija“ padės atsakyti į klausimą ar pastarųjų metų paprastojo smidrinuko radimo atvejai yra atsitiktiniai, ar ši rūšis Lietuvoje plinta. Kiekvienas naujas šio vabalo radimo atvejis Lietuvoje yra reikšmingas, nes daugelį metų buvo manoma, kad paprastasis smidrinukas yra Vidurio ir Pietų Europos rūšis ir abejojama jos paplitimu Lietuvoje.

          Kaip ir kiekvienais metais, visi duomenis atsiuntę stebėtojai, bus įvardinti mokslinėje publikacijoje, kuris bus paruošta ir paskelbta metų pabaigoje, apibendrinus akcijos rezultatus.

    Autorius : Romas Ferenca || Publikavimo data: 2017/05/10 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • 2014 metų vabzdys - Tamsioji erebija (Erebia ligea)

       IMGP8876-resize1.jpgLietuvos entomologų draugijos 2014 Metų Vabzdžiu pasirinktas drugių būrio atstovas - tamsioji erebija (Erebia ligea).

       Erebijos – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugiai. Lietuvoje yra aptiktos  dvi erebijų rūšys: Tamsioji erebija (Erebia ligea Linnaeus, 1758) ir šilinė erebija (Erebia aethiops Esper, 1777). Abi rūšys Lietuvoje retos, tačiau tamsioji erebija metų vabzdžiu pasirinkta todėl, kad šilinė erebija Lietuvoje nebeaptinkama jau kelis dešimtmečius. Žinoma, jei akcijos metu būtų aptikta šilinė erebija, tokia informacija būtų itin vertinga.

    Autorius : Giedrius Švitra || Publikavimo data: 2014/05/16 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • Lapgraužių lietuviškas vardynas

       Mūsų svetainėje patalpinome docento, mokslų daktaro Vytauto Tamučio "Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptiktų ir prognuozuojamų lapgraužių šeimos (plačiąja prasme), vabalų būrio (Insecta: Coleoptera: Megalopodidae, Orsodacnidae et Chrysomelidae) vardai". Tai nėra jau lietuvių kalbos komisijos aprobuotas sąvadas, todėl autorius nori išgirsti daugiau kokių lingvistinių pastebėjimų dėl siūlomų terminų. Jei kam atsirastų kokių įdėjų - lai rašo pačiam autoriui emailą adresu dromius©yahoo.com

     

    Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2014/03/13 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • 2013 m. vabzdys - Kvapusis auksavabalis

    Untitled-2.jpgMorfologija.
       Suaugėlių kūno ilgis 8-12 mm, juodas, dažnai su žalsvu ar rausvu atspalviu ir silpnu metališku žvilgesiu. Kūno viršus apaugęs ilgais gelsvais, tačiau retokais plaukeliais, o kūno apačioje plaukeliai žymiai tankesni, ypač krūtinėje. Tankiais ilgais plaukeliaisapaugę ir I-II poros kojų dubenėliai bei šlaunys. Visas kūnas nusėtas baltų dėmelių, sudarytų iš tankių, prigludusių žvynelių. Pagyvenusių individų kūno tiek plaukeliai, tiek baltų žvynelių dėmelės gali būti nusitrynę.

     

    Autorius : Vytautas Tamutis || Publikavimo data: 2013/07/31 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • LIETUVOS ENTOMOLOGU DRAUGIJOS AKCIJA “METŲ VABZDYS 2012”

    Laphria gibbosa.jpg   Lietuvos Entomologų draugijos 2012-ųjų Metų Vabzdžiu pasirinktas dvisparnių būrio atstovas – plėšriamusė (lot. Laphria). Šios genties musės yra vienos didžiausių mūsų platumose musių plėšrūnių šeimos (Asilidae) atstovės ir yra aptinkamos visoje Palearktikoje miškų bei miškastepių zonose.

     Lietuvoje šiuo metu yra aptinkamos dvi Laphria genties plėšriamusių rūšys – kuprotoji (lot. Laphria gibbosa (Linnaeus, 1758)) ir kamaniškoji (lot. Laphria flava (Linnaeus, 1761)). Šios musės paprastai stebimos atvirose vietose – miško pievelėse, kirtavietėse, palei kelius, ant tvorų ir pan. Skraido daugiausia karštomis dienos valandomis, nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Suaugusios musės yra nespecializuotos plėšrūnės – skraidydamos medžioja įvairius vabzdžius, stambius vabalus. Lervos taip pat plėšrios, vystosi dažniausiai po spygliuočių žieve bei medienoje, kur maitinasi ūsuočių, straubliukų, blizgiavabalių ar kitų vabalų lervomis.
     
     
     
     

    Autorius : Andrius Petrašiūnas || Publikavimo data: 2012/05/16 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • Netekome Vidmanto Karaliaus

       Šių metų rugsėjo 18 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė vienas mūsų svetainės narys, mokslų daktaras, VU Ekologijos instituto mokslo darbuotojas Vidmantas Karalius. Gaila, kad apie tai sužinojau tik dabar. Nors ir pavėluotai reiškiu gilią užuojautą jo šeimos nariams.
      Vidmantas Karalius, daktaras (1992), biologas entomologas. Nuo 1984 m. tyrė specifinės drugių grupės komunikaciją lytinių feromonų pagalba. Jis išaiškino recepcinio aparato struktūrą, kai kuriuos elgesio bei cheminius feromoninės komunikacijos ypatumus, uoslės ir regos sąveikos vaidmenį komunikacijos procese. Kelioms dešimtims rūšių nustatė lytinių feromonų ir atraktantų cheminę sudėtį, ištyrė jų praktinio panaudojimo galimybes.
      V. Karalius stažavosi Humboldtų, Hamburgo (Vokietija), Kopenhagos (Danija), Lundo (Švedija) universitetuose. Naudodamas laboratorines ir lauko tyrimų metodikas dirbo mokslinėse ekspedicijose Uzbekijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Kalnų Altajuje (Rusija). Skaitė mokslinius pranešimus Vokietijoje, Rusijoje.

    Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2010/10/13 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • Skruzdėlių protą kontroliuoti sugebantys grybai egzistavo jau prieš 48 milijonus metų

      fungus_stroma_ant.jpgGamtininkai, ištyrę 48 milijonų metų senumo medžio lapo fosiliją, nustatė, jog jau tada gamtoje egzistavo šiurpus mechanizmas, kuriuo pasinaudodami parazitai juos nešiojančias skruzdėles paversdavo zombiais ir galiausiai suvartodavo kaip maistinių medžiagų šaltinį.
       Grybelinis parazitas, priverčiantis skruzdėles numirti jiems tinkamoje vietoje, kuri būtų ideali šiam grybui augti ir daugintis, mokslininkams jau žinomas daugiau kaip šimtą metų. Iki šiol detaliausias jų tyrimas buvo atliktas praėjusiais metais - tuometinio Harvardo universiteto mokslininko Deivido Hjūdžeso (David P. Hughes) darbe itin išsamiai aprašytas mechanizmas, kuriuo remiantis grybas manipuliuoja nelaimingų savo aukų elgsena.

     

     

     

    Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2010/08/20 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • 2010 metų vabzdys - Médinė skydblakė Palomena prasina

    Palomena-prasina-1.jpg  Lietuvos entomologų sąjunga Metų vabzdžiu 2010 metais pasirinko Médinę skydblakę - Palomena prasina.

       Pagrindinis šios akcijos tikslas yra ištirti médinės skydblakės Palomena prasina paplitimą Lietuvoje, kokiose buveinėse ir ant kokių augalų ji dažniausiai sutinkama (miške, pamiškėje, pievoje, sode ir t.t.).
       Šios plačiai paplitusios blakės kūnas yra plokščias, skydo formos, 12 – 13,5 mm ilgio. Antenos rusvos, sudarytos iš 5 segmentų. Nugarą dengia didelis trikampis skydas ir kieti antsparniai odiškais galiukais. Pavasarį jos yra ryškiai žalios spalvos, padengtos mažais juodais taškeliais, o prieš žiemojimą blakių spalva patamsėja iki tamsiai bronzinės, rudos...

    Autorius : Darius Baužys || Publikavimo data: 2010/04/10 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • Surasta rekordinio amžiaus voro fosilija

    Eoplectreurys-gertschi-2.jpgEgipto faraonų mumijos sprogtų iš pavydo, jeigu galėtų. Mokslinkai Kinijoje surado puikiai užsikonservavusį vorą, kurio gyvybės siūlas nutrūko prieš maždaug 165 miljonus metų.
       Iki šiol rasti seniausi vorai datuojami „tik" 120 milijonais metų. Šios rūšies atstovai vadinasi Eoplectreurys gertschi.
       Paleontologas Paulas Seldenas iš Kanzaso Universiteto teigia, kad ši mumija išsilaikiusiu stebėtinai puikiai. Matyti net smulkiausios jo struktūros detalės. Voras buvo rastas Daohugou vietovėje Šiaurinėje Kinijoje. Ten gausu ir kitų fosilijų, tokių kaip salamandros, primityvūs žinduoliai, vabzdžiai, vėžiagyviai. Tikras rojus paleontologams. Juros periode toje vietoje tyvuliavo ežeras, veikė ugnikalniai.

     

     

    Autorius : Gintautas Steiblys || Publikavimo data: 2010/02/16 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • PAPRASTASIS KRYŽIUOTIS (ARANEUS DIADEMATUS) - 2010 METŲ EUROPOS VORAS

     Araneus diadematus TS2.jpgEuropos arachnologų draugija kasmet renka kurią nors vieną vorų rūšį Europos metų voru. Ankstesniais metais buvo paskelbtos šios rūšys: Vandeninis sidabriukas - Argyroneta aquatica (2000 m.), Paprastasis vapsvavoris - Argiope bruennichi (2001 m.), Paprastasis guolininkas - Pisaura mirabilis (2002 m.), Ilgakojis virpūnėlis - Pholcus phalangioides (2003 m.), Paprastasis žaliavoris - Micrommata virescens (2004 m.), Sieninis šokliavoris - Salticus scenicus (2005 m.), Geltonasis žiedvoris - Misumena vatia (2006 m.), Pilkasis pasalūnas - Arctosa cinerea (2007 m. ),Plyšinis kampavoris - Tegenaria atrica (2008 m. ), Trikampiatinklios laidūnas - Hyptiotes paradoxus (2009 m.). 2010-ieji paskelbti Paprastojo kryžiuočio metais.


    Dydis: patelė 13.0-17.0 mm, patinas - 5.5-11.0 mm.

    Morfologiniai ypatumai: Pilvelis šviesiai ar tamsiai rudas su kryžiaus forma išsidėsčiusia balta ir dažnai nusitrynančia dėme. Patelės pilvelis didelis, rutulio formos, galva nedidelė. Patinas daug lieknesnis, kojos ilgesnės už kūną.

     

    Autorius : Algirdas Vilkas || Publikavimo data: 2009/12/9 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau
  • TRIKAMPIATINKLIS LAIDŪNAS (Hyptiotes paradoxus C. L. Koch, 1834) - 2009 METŲ EUROPOS VORAS

    Hyptiotes-paradoxus.jpg     Europos arachnologų draugija kasmet renka kurią nors vieną vorų rūšį Europos metų voru. Ankstesniais metais buvo paskelbtos šios rūšys: Vandeninis sidabriukas  - Argyroneta aquatica (2000 m.), Paprastasis vapsvavoris - Argiope bruennichi (2001 m.), Paprastasis guolininkas - Pisaura mirabilis (2002 m.), Ilgakojis virpūnėlis - Pholcus phalangioides (2003 m.), Paprastasis žaliavoris - Micrommata virescens (2004 m.), Sieninis šokliavoris - Salticus scenicus  (2005 m.), Geltonasis žiedvoris - Misumena vatia (2006 m.),  Pilkasis pasalūnas - Arctosa cinerea (2007 m. ), Plyšinis kampavoris - Tegenaria atrica (2008 m. ). 2009-ieji paskelbti trikampiatinklio laidūno metais.

    Autorius : Algirdas Vilkas || Publikavimo data: 2009/04/1 || Komentarų kiekis: 0 || Skaityti daugiau