Jump to Navigation

LAPGRAUŽIŲ LIETUVIŠKAS VARDYNAS

PRATARMĖ

Šeima. MEGALAPODIDAE – DIDŽIAKOJINIAI

Šeima. ORSODACNIDAE – ERŠKĖTINUKAI

Pošeimis. ALTICINAE – SPRAGĖNAI

Pošeimis. BRUCHINAE – GRŪDINUKĖNAI

Pošeimis. CASSIDINAE – SKYDINUKĖNAI

Pošeimis. CHRYSOMELINAE – LAPGRAUŽĖNAI

Pošeimis. CLYTRINAE – KLITRĖNAI

Pošeimis. CRIOCERINAE – SMIDRINUKĖNAI

Pošeimis. CRYPTOCEPHALINAE – PASLĖPTAGALVĖNAI

Pošeimis. DONACIINAE – DONACIJĖNAI

Pošeimis. EUMOLPINAE – PETINUKĖNAI

Pošeimis. GALERUCINAE – GRUBLĖNAI

Pošeimis. LAMPROSOMATINAE – ŪKSMINUKĖNAI

Pošeimis. SYNETINAE – BERŽINUKĖNAI

Pošeimis. Criocerinae – Smidrinukėnai

Criocerinae Latreille, 1804 – Smidrinukėnai.
Naujadaras. Šio pošeimio vabalai maitinasi smidrais (Asparagus).

Crioceris Geoffroy, 1762 – Smidrinukai.

Crioceris asparagi (Linnaeus, 1758) – Paprastasis smidrinukas.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies mitybiniais augalais – smidrais (Asparagus). Su mitybiniu augalu susijęs ir mokslinis pavadinimas.

Crioceris duodecimpunctata (Linnaeus, 1758) – Dvylikadėmis smidrinukas.
Anksčiau vadintas „smidriniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 137; Pileckis ir Žuklys 1974: 160; Pileckis 1976: 149; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 220; Pileckis ir Monsevičius 1997: 122), tačiau norminant pavadinimus siūlau buvusį pavadinimą keisti. Naujasis yra susietas su moksliniu rūšies pavadinimu: lot. duodecim = dvylika, punctus=lopinėlis, taškas.

 [Crioceris quatuordecimpunctata (Scopoli, 1763)] – Dėmėtasis smidrinukas.
 Naujadaras. Naujadaras. Morfologinė savybė, tamsios dėmės ant kūno viršaus dažnai susieliujusios,
sudaro skersines juostas, todėl kūnas atrodo margas. Lietuvoje nerastas.


Lilioceris Reitter, 1912 – Čiuželiai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su rūšiai būdinga savybe, skleisti tylų garsą, čiužėti.

Lilioceris lilii (Scopoli, 1763) – Lelijinis čiuželis.
Anksčiau vadintas „lelijiniu lapgraužiu“ (Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 220), „lelijiniu vabalu“ (Šablevičius 2011).

Lilioceris merdigera (Linnaeus, 1758) – Svogūninis čiuželis.
Anksčiau vadintas „svogūniniu lapgraužiu“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 134, 135; Pileckis ir Žuklys 1974: 159; Pileckis 1976: 148; Pileckis ir Monsevičius 1997: 122).

Lema Fabricius, 1798 – Lemai.
Gentis taip vadinta ir anksčiau, (Pileckis ir Monsevičius 1997: 123).

Lema cyanella (Linnaeus, 1758) = puncticollis (Curtis, 1830) – Mėlynasis lemas.
Taip vadintas ir anksčiau (Pileckis 1976: 149; Pileckis ir Monsevičius 1997: 123) arba „paprastasis lemas“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 11, 12; Pileckis ir Žuklys 1974:160; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 121).

Oulema Gozis, 1886 – Smilginukai.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios genties rūšių mitybiniais augalais – miglinių (Poacea) šeimos žolėmis, tame tarpe ir smilgomis (Agrostis). Šnekamojoje kalboje miglinės žolės bendrai dažnai vadinamos „smilgomis“.

Oulema duftschmidi (Redtenbacher, 1874) – Pievinis smilginukas.
Naujadaras. Šios rūšies vabalai dažniausiai aptinkami natūraliose pievose, pamiškėse.

Oulema erichsonii (Suffrian, 1841) – Šlapyninis smilginukas
Naujadaras. Ši rūšis dažniausiai aptinkama ant rėžiuko (Nasturtium) ir čėriuko (Rorippa), kurie  paprastai auga šlapynėse.

Oulema gallaeciana (Heyden, 1870) = lichenis (Weise, 1881) – Dirvoninis smilginukas.
Naujadaras. Šios rūšies vabalai dažniausiai aptinkami varputėtuose dirvonuose.

Oulema melanopus (Linnaeus, 1758) – Raudonkrūtis smilginukas.
 Anksčiau vadintas „raudonkrūčiu lemu“ (Lešinskas ir Pileckis 1967:164), „raudonkrūtiniu lemu“ (Lešinskas ir Pileckis 1968: 11, 12; Pileckis ir Žuklys 1974:
161; Pileckis 1976: 149; Pileckis ir Vengeliauskaitė 1996: 121; Pileckis ir Monsevičius 1997: 123).


Oulema septentrionis (Weise, 1880) – Paprastasis smilginukas.
Naujadaras. Šios rūšies vabalai aptinkami ant įvairių miglinių augalų.

Oulema tristis (Herbst, 1786) – Geltonkojis smilginukas.
Naujadaras. Pavadinimas susijęs su šios rūšies suaugėlių morfologine savybe – geltonomis kojomis.