Šiai šeimai priklauso 3–13 mm ilgio labai plokšti, ovalūs, juodi arba rausvai rudi (medžių žievės spalvą imituojantys) vabzdžiai. Šių blakių sparnai dažniausiai redukuoti. Straubliukas ilgas, įguldomas į specialų lovelį galvos apačioje. Jos minta augaliniu maistu (syvais) ir grybelių miceliu. Paplitusios visame pasaulyje; aptinkamos po medžių žieve, kempinėse ar miško paklotėje. Iš viso yra 1800 šių blakių rūšių.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Sibire ir Indomalajiniame regione. Lietuvoje aptinkama.
Daugiausiai paplitusi Europos šiaurinėje, centrinėje ir rytinėje dalyse (neaptinkama vakarinėje Europos dalyje ir Viduržemio jūros kraštuose). Lietuvoje aptinkama.
Šiai rūšiai būdingas polimorfizmas: patinai neskraido, nes neturi užpakalinių sparnų; patelės būna dvejopos – neskraidančios trumpasparnės ir skraidančios ilgasparnės. Šios blakės kvepia cinamonu. Kūno ilgis – 3–5 mm ilgio. Jos kenkia 5–25 metų amžiaus pušaitėms: pakenkti medeliai būna nuskurę, pageltusiais spygliais ir sausomis viršūnėmis. Blakės aptinkamos po medelių žievės atplaišomis. Didžiausią poveikį šių blakių populiacijai reguliuoti turi entomofagai ir ligos (Valenta, Lazdinis, 1985). Labai plačiai paplitusi Europoje; aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Daugiausia paplitusi centrinėje Europoje ir Fenoskandijoje. Lietuvoje neaptikta.
Aptinkama Europoje. Lietuvoje aptikta. Gyvena po eglių žieve.
Labai plačiai paplitusi Europoje; taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Mezira tremulae - Drebulinė žieviablakė
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys