Šiai šeimai priklauso mažyčiai 2–3 mm ilgio, ovalūs ar pailgi, dažniausiai rusvi ar pelenų spalvos sparnuoti vabzdžiai. Jų išorė truputi primena sietasparnes blakes. Pilkblakės yra augalėdės; jos dažniausiai minta balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalais. Šeimoje žinomos 3 gentys ir apie 40 rūšių. Pasaulyje yra plačiai paplitusios (įskaitant Pietų Ameriką ir Afriką), tačiau dauguma pilkblakių gyvena Šiaurės pusrutulyje.
Ši rūšis paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Europos dalyse; dažniausiai aptinkama pajūrio zonoje. Lietuvoje kol kas neregistruota. Kenkia cukriniams ir pašariniams runkeliams, burokėliams. Ši blakė žalingiausia dėl to, kad ji užkrečia runkelius runkelių garbanės virusu. Viruso nešiotojos yra blakių nimfos, o užkrėsti kitą augalą gali tik suaugėliai. Suaugusios blakės žiemoja sausose, miškingose vietovėse (Pileckis ir kt., 1994). Pavasarį, kai oro temperatūra pasiekia +18 C, blakės perskrenda į runkelių laukus ir intensyviai siurbia lapų sultis. Ant jaunų lapų jos deda šviesiai geltonus kiaušinėlius. Išsiritusios nimfos vystosi maždaug keturias savaites. Kai vasara šilta, gali pradėti vystytis ir antroji pajūrinių pilkblakių karta (Pileckis ir kt., 1994). Kūnas – 2,5–3,5 mm ilgio. Nugarėlė su šoniniais praplatėjimais.
© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys