Jump to Navigation

BLAKIŲ LIETUVIŠKI PAVADINIMAI

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ĮVADAS

šeima. ACANTHOSOMATIDAE - AUGALĖDĖS SKYDBLAKĖS

šeima. AENICTOPECHEIDAE - RETOSIOS SENABLAKĖS

šeima. AEPOPHILIDAE - JŪRBLAKĖS

šeima. ALYDIDAE - PENTINBLAKĖS

šeima. ANTHOCORIDAE - ŽIEDBLAKĖS

šeima. APHELOCHEIRIDAE - DUGNABLAKĖS

šeima. ARADIDAE - ŽIEVIABLAKĖS

šeima. BELOSTOMATIDAE - DIDŽIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. BERYTIDAE - LAZDABLAKĖS

šeima. CERATOCOMBIDAE - NETIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. CIMICIDAE - PARAZITINĖS BLAKĖS

šeima. COREIDAE - TIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. CORIXIDAE - IRKLABLAKĖS

šeima. CYDNIDAE - URVABLAKĖS

šeima. DIPSOCORIDAE - TIKROSIOS VIKRIABLAKĖS

šeima. ENICOCEPHALIDAE - DIDGALVĖS SENABLAKĖS

šeima. GELASTOCORIDAE - RUPŪŽBLAKĖS

šeima. GERRIDAE - VANDENINIAI ČIUOŽIKAI

šeima. HEBRIDAE - GAURABLAKĖS

šeima. HYDROMETRIDAE - VANDENMATĖS

šeima. HYPSIPTERYGIDAE - PLOKŠČIABLAKĖS

šeima. LYGAEIDAE - TIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. MESOVELIIDAE - NETIKROSIOS VANDENSKRODĖS

šeima. MICROPHYSIDAE - KERPBLAKĖS

šeima. MIRIDAE - ŽOLBLAKĖS

šeima. NABIDAE - SKERDBLAKĖS

šeima. NAUCORIDAE - PLAČIOSIOS VANDENBLAKĖS

šeima. NEPIDAE - SKORPIONBLAKĖS

šeima. NOTONECTIDAE - NUGARPLAUKOS

šeima. PENTATOMIDAE - TIKROSIOS SKYDBLAKĖS

šeima. PIESMATIDAE - PILKBLAKĖS

šeima. PLATASPIDIDAE - KAMUOLBLAKĖS

šeima. PLEIDAE - NUGARPLAUKĖLĖS

šeima. POLYCTENIDAE - KAILIABLAKĖS

šeima. PYRRHOCORIDAE - RAUDONBLAKĖS

šeima. REDUVIIDAE - PLĖŠRIABLAKĖS

šeima. RHOPALIDAE - NETIKROSIOS KAMPUOTBLAKĖS

šeima. SALDIDAE - ŠOKLIABLAKĖS

šeima. SCHIZOPTERIDAE - MAŽABLAKĖS

šeima. SCUTELLERIDAE - VĖŽLIABLAKĖS

šeima. STEMMOCRYPTIDAE - MINKŠTABLAKĖS

šeima. STENOCEPHALIDAE - NETIKROSIOS DIRVABLAKĖS

šeima. THYREOCORIDAE - JUODBLAKĖS

šeima. TINGIDAE - SIETASPARNĖS BLAKĖS

šeima. VELIIDAE - TIKROSIOS VANDENSKRODĖS

LIETUVIŠKI BLAKIŲ PAVADINIMAI - ŠALTINIAI

šeima. PIESMATIDAE - PILKBLAKĖS

infrabūrys. PENTATOMORPHA Leston, Pendergrast & Southwood, 1954 – SKYDBLAKINIAI
 
antšeimis. PIESMATOIDEA (Amyot & Serville, 1843) – PILKBLAKINIAI
 
 
 
šeima. PIESMATIDAE (Amyot & Serville, 1843) – PILKBLAKĖS
(angl. Beet Bugs; Ash-Gray Leaf Bugs)

 

     Šiai šeimai priklauso mažyčiai 2–3 mm ilgio, ovalūs ar pailgi, dažniausiai rusvi ar pelenų spalvos sparnuoti vabzdžiai.  Jų išorė truputi primena sietasparnes blakes. Pilkblakės yra augalėdės; jos dažniausiai minta balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalais. Šeimoje žinomos 3 gentys ir apie 40 rūšių. Pasaulyje yra plačiai paplitusios (įskaitant Pietų Ameriką ir Afriką), tačiau dauguma pilkblakių gyvena Šiaurės pusrutulyje.

 


Parapiesma quadratum (Fieber, 1844) - Pajūrinė pilkblakė (sin. runkelinė blakė)
(angl. Beet Leaf Bug)
 

Ši rūšis paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Europos dalyse; dažniausiai aptinkama pajūrio zonoje. Lietuvoje kol kas neregistruota. Kenkia cukriniams ir pašariniams runkeliams, burokėliams. Ši blakė žalingiausia dėl to, kad ji užkrečia runkelius runkelių garbanės virusu. Viruso nešiotojos yra blakių nimfos, o užkrėsti kitą augalą gali tik suaugėliai. Suaugusios blakės žiemoja sausose, miškingose vietovėse (Pileckis ir kt., 1994). Pavasarį, kai oro temperatūra pasiekia +18 C, blakės perskrenda į runkelių laukus ir intensyviai siurbia lapų sultis. Ant jaunų lapų jos deda šviesiai geltonus kiaušinėlius. Išsiritusios nimfos vystosi maždaug keturias savaites. Kai vasara šilta, gali pradėti vystytis ir antroji  pajūrinių pilkblakių karta (Pileckis ir kt., 1994). Kūnas – 2,5–3,5 mm ilgio. Nugarėlė su šoniniais praplatėjimais.

 

Piesma maculatum (Laporte, 1833) - Dėmėtoji pilkblakė
 
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Kinijoje. Gyvena ir Lietuvoje. Dažniausiai laikosi dykvietėse. Minta balandomis, kartais runkeliais ir salotomis (siurbia sultis). Žiemoja suaugėliai. Per metus išsivysto kelios kartos (generacijos). Kūno ilgis – 2–3 mm. Panaši į pajūrinę, tačiau neturi nugarėlės šoninių praplatėjimų.
 

 

© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys