Šiai šeimai priklauso 2–16 mm ilgio gležno pailgo kūno (rečiau ovalūs), įvairių spalvų ir raštų grakštūs vabzdžiai. Kai kurie panašūs į skruzdėles. Nuo priešų saugo slepiamoji spalva arba nemalonus kvapas, kurį išskiria gresiant pavojui. Šios šeimos atstovų išskirtinis požymis – nėra paprastųjų akelių (tačiau facetinės akys didelės ir iššokusios). Priešnugarėlė trapecijos formos. Skydelis trumpas. Kojos plonos ir ilgos. Žolblakės minta augaliniu maistu (siurbia sultis), nors kai kurios gali maitintis ir minkštakūniais vabzdžiais (pvz., amarais) arba yra maitėdos.Žiemoja kiaušinėliai, rečiau suaugėliai. Kai kurios žolblakės, kai jų prisidaugina labai daug, gali daryti žalos žemės ūkiui. Jos paplitusios visame pasaulyje, gyvena įvairiausiose buveinėse (visur, kur tik yra augalijos). Daugelis šių blakių yra kultūrinių augalų kenkėjos. Iš viso yra aprašyta 8000–10 000 šių blakių rūšių. Tai pati didžiausia blakių šeima.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties ir Indomalajiniame regionuose. Aptinkama ir Lietuvoje. Dažnai aptinkama saulėtose pievose ant laukinių arba kultūrinių augalų, pvz., liucernų, esparcetų, dobilų, barkūnų, rečiau – ant lubinų. Dažnai kenkia augalams. Siurbia sultis iš viršutinės stiebo dalies, ypač pumpurų ir žiedų. Žiemoja kiaušinėliai. Kūnas – 6–9 mm ilgio.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Dažnai kenkia ankštiniams augalams. Kūnas – 7–9 mm ilgio.
Paplitusi Europoje, išskyrus Fenoskandijos kraštus (Daniją, Norvegiją, Švediją, Suomiją. Aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Daugiausiai paplitusi šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse bei kai kuriose pietinėse ir rytinėse Europos šalyse. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptikta (Markevičiūtė, 2015).
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Paplitusi centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje Europos dalyse. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje ir Centrinėje bei Šiaurės Azijoje, Nearkties regione. Aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena ant įvairių medžių, ypač obelų, ir minta erkutėmis. Kūnas – 5–6 mm ilgio.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Tai viena didesnių mūsų krašto žolblakių. Gali kenkti liucernai, tačiau tai reta rūšis. Kūnas –8–10 mm ilgio.
Plačiai paplitusi Europoje, Lietuvoje neaptikta. Šios neišraiškingos rusvos arba rudos blakės galva ( ar nors vidurinė galvos dalis) yra ryškiai tamsesnė už kūną – tamsiai ruda arba juoda. Suaugėliai gali būti tiek sparnuoti, tiek besparniai. Mėgsta pavėsingas vietas, dažniausiai aptinkama ant paparčių.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptikta (D. Baužys, 2011).
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama taip pat. Minta miglinių ir varpinių augalų stiebų apatinėmis dalimis, o ne sėklomis.
Daugiausiai paplitusi Europos šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje dalyse. Neaptikta pietinėje Europos dalyje, Viduržemio jūros kraštuose ir kai kuriuose Rytų Europos kraštuose; taip pat neaptikta ir Lietuvoje.
Paplitusi Europoje. Lietuvoje aptikta (D. Baužys, 2011).
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties ir Indomalajiniame regionuose. Aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties ir Australiniame regionuose. Lietuvoje aptinkama. Gyvena ir maitinasi ant įvairiausių žolinių augalų (vietose, kur augalija tanki); kartais kenkia bulvėms ar kitiems kultūriniams bei darželių augalams. Kūno ilgis – 6–8 mm.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Plačiai aptinkama Europoje, išskyrus kai kuriuos Pietų Europos kraštus. Lietuvoje neaptikta.
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Aptinkama šiaurinėje ir rytinėje Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Paplitusi Europoje, išskyrus Fenoskandijos kraštus (Daniją, Norvegiją, Švediją, Suomiją). Lietuvoje aptinkama. Pasižymi intensyvia raudonai rudos plytos kūno spalva.
Plačiai paplitusi Europoje, išskyrus kai kuriuos pietinės Europos ir Viduržemio jūros kraštus. Taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje bei Nearkties ir Neotropiniame regionuose. Lietuvoje aptinkama. Tiek suaugėliai, tiek nimfos maitinasi amarais ir kitais smulkiais vabzdžiais. Gyvena ant lapuočių medžių, taip pat žolių. Žiemoja kiaušinėliai. Nors ši blakė (pamėgdžiojant lotyniškąjį vardą) pavadinta raudonąja žolblake, tačiau yra žinoma įvairiausių šios blakės spalvinių formų (kartais pasitaiko ir juodų). Kūno ilgis – 7–8 mm.
Paplitusi centrinėje Europos dalyje (nuo Belgijos iki Lenkijos ir Slovakijos) ir kai kuriuose rytinės ir pietinės Europos kraštuose, taip pat Fenoskandijoje. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Paplitusi Palearkties regione. Lietuvoje aptikta 2011 metais (D. Baužys; leg. D. Makavičius). Aptinkama ant įvairių lapuočių medžių. Dažna soduose. Minta amarais, skydamariais, smulkiais drugių vikšrais. Kūno ilgis – 9–12 mm.
Dichrooscytus rufipennis - Rudasparnė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Dicyphus constrictus - Siauroji žolblakė
Daugiausiai paplitusi šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse ir tik kai kuriuose pietinės ir rytinės Europos kraštuose. Lietuvoje aptinkama.
Dicyphus globulifer - Juodpilkė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Dicyphus stachydis - Notrinė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Dryophilocoris flavoquadrimaculatus - Ryškioji žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Europiella albipennis - Apgaulingoji žolblakė
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama. Kai kada painiojama su kietine žolblake.
Europiella artemisiae - Kietinė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Euryopicoris nitidus - Blizgioji žolblakė
Plačiai paplitusi Europoje. Neaptikta kai kuriuose šiaurinės Europos kraštuose. Neaptikta ir Lietuvoje.
Globiceps flavomaculatus - Geltonženklė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Globiceps salicicola - Žilvitinė žolblakė
Paplitusi Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje.
Grypocoris sexguttatus - Šešiadėmė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Hallodapus rufescens - Baltaakė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Halticus apterus - Kiaulpieninė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Hoplomachus thubergii - Gelsvadryžė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, Azijoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Dažna ant pievų ar kultūrinių augalų. Minta tik augaliniu maistu – lapų arba stiebų sultimis. Su amžiumi šių blakių kūnas įgauna tamsesnę spalvą. Gelsvieji raštai tampa oranžiniais, o pilkieji – juodais. Kūnas – 7–10 mm ilgio.
Leptopterna ferrugata - Stepinė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Liocoris tripustulatus - Geltonmargė žolblakė
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptinkama. Paprastai būdingos trys didokos ryškios geltonos dėmės, tačiau šios blakės kūno spalva gali kisti, būti mažiau kontrastinga. Dažniausiai aptinkama ant dilgėlių, kurių lapais maitinasi.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Australiniame bei Nearkties regionuose. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Indomalajiniame regione. Lietuvoje aptinkama. Daugiausiai įsiveisia gyventi pasėliuose, pievose, kelių pakraščiuose, pagrioviuose (Pileckis ir kt.,1994). Kenkia įvairiems žoliniams augalams, pvz., pašarinėms žolėms. Labai kenkia sausomis ir šiltomis vasaromis.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Indomalajiniame ir Nearkties regionuose. Lietuvoje aptinkama. Šiai žalios spalvos žolblakei paprastai būdingi gelsvi sparnų ir krūtinės kraštai.
Paplitusi Europoje, taip pat ir Lietuvoje aptinkama.
Plačiai aptinkama Europoje nuo Ispanijos ir Portugalijos iki Norvegijos ir Rytų Europos. Aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena ir Indomalajiniame regione. Šiai blakei būdingos žalios, rudai margos kojos.
Labai plačiai paplitusi Palearkties regione – Europoje ir Azijoje, taip pat aptinkama ir Indomalajiniame regione. Aptinkama ir Lietuvoje. Pastebėta, kad šios rūšies arealas labai didėja, blakė plinta į šiaurinius rajonus. Gyvena ant įvairių krūmų ir medžių. Kūnas – 6–7 mm ilgio.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Aptinkama ir Lietuvoje. Šiai blakei būdingos raudonos dėmelės sparnų galuose, tačiau kartais visas vabzdžio kūnas yra rausvos spalvos.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Gyvena ant įvairiausių žolinių augalų, kartais apninka darželių augalus. Šios rūšies spalva labai kinta – nuo gelsvai rusvos iki blyškiai violetinės.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Gyvena ant lapuočių medžių, ypač lazdynų. Minta erkėmis ir amarais. Išsiskiria ypač išsišokusiomis baltomis akimis ir balsvai gelsvu kūnu, kuris taškuotas šviesiai žaliomis dėmelėmis.
Aptinkama Makedonijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Latvijoje. Lietuvoje neaptikta.
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta. Išoriškai kiek primena plėviasparnį vabzdį. Patelės (skirtingai nuo patinėlių) su sutrumpėjusiais sparnais. Dažniausiai aptinkama pamiškėse.
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Australiniame ir Nearkties regionuose. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Aptinkama tik pietinėje Europoje ir keliose Rytų Europos šalyse (Ukrainoje, Bulgarijoje). Lietuvoje neaptikta. Šios blakės nugarėlės paviršius raukšlėtas, beveik be plaukelių. Dažniausiai gyvena ant gluosnių.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Tai ypač puošni, spalvinga žolblakių rūšis. Minta smulkiais vabzdžiais. Dažnesnė ąžuolynuose.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje aptikta 2015 m. (R. Markevičiūtė). Aptinkama ant paparčių. Maitinasi sporomis. Šiai blakei būdingas ovalus rudos spalvos kūnas.
Paplitusi Europoje, aptinkama ir kai kuriuose pietiniuose bei rytiniuose kraštuose. Lietuvoje aptinkama. Ši blakių rūšis išoriškai primena skruzdėles.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama. Nuo giminiškų žalios spalvos žolblakių rūšių skiriasi tuo, kad visas kūnas (ir antenos) yra žalios.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir rytinėje Palearkties dalyje (Azijoje). Lietuvoje neaptikta. Dažniausiai gyvena ant lapuočių medžių.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Šiai, kaip ir artimai jai rūšiai – keliaujančiajai žolblakei, būdinga ryški išilginė siūlė tarp akių.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Kai masiškai išplinta, pažeidžia kultūrinių pievų augalus.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Neaptikta Lietuvoje. Labai ryškus lytinis dimorfizmas: patelės nepanašios į patinus ir daugelį kitų žolblakių – jų kūnas suapvalėjęs, o sparnai sutrumpėję.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Introdukuota į JAV. Tai turbūt viena iš lengviau atpažįstamų (apibūdinamų) žolblakių – ant žalios nugarinės pusės yra sidabrinių plaukelių dėmės. Kūno ilgis – 4 mm. Gyvena ant balandinių šeimos augalų. Suaugėliai aptinkami nuo birželio mėn. iki vasaros pabaigos, kartais rugsėjo mėn.
Labai plačiai paplitusi Europoje, gyvena ir Lietuvoje. Kūno ilgis – 6 mm. Dažniausiai aptinkama ant gluosnių, kurių lapais maitinasi.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Šios įspūdingos žolblakės sparnai ir krūtinė smulkiai ištaškuotos juodais taškeliais, sudaro grūdėtumo įspūdį. Dažnai aptinkama ant lazdynų, alksnių ir beržų.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties (Šiaurės Amerikoje) regione. Lietuvoje taip pat aptinkama.
Plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena ir Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta. Aptinkama ant lazdyno.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Aptinkama Vokietijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Daugiausiai aptinkama Vakarų ir Šiaurės Europoje. Neaptikta pietiniuose ir kai kuriuose rytiniuose Europos kraštuose. Aptinkama ir Lietuvoje
Aptinkama vakarinėje Europos dalyje (neaptikta šiaurinėje ir rytinėje Europos dalyse, Lietuvoje taip pat neaptikta).
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje ši blakė aptikta 2015 m. (R. Markevičiūtė)
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Beveik visada su sutrumpėjusiais sparnais, išoriškai primena skruzdėlę. Antenų pirmieji nareliai praplatėję ir balsvi.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama ir Lietuvoje. Būdinga išskirtinė (pieno) kūno spalva.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, įskaitant Ukrainą, Kaukazą. Taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje, Urale, Centrinėje ir Rytų Azijoje (įskaitant Mongoliją, Kiniją, Korėją, Rusijos Tolimuosius Rytus) bei Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje aptinkama. Pripažinta runkelių kenkėja. Kūnas – 3–5 mm ilgio.
Aptinkama daugelyje Europos šalių, tačiau neaptinkama šiaurinėje Europoje. Lietuvoje gyvena.
Aptinkama kai kuriose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje). Gyvena ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Priekinio sparno gale yra dėmių, primenančių dideles rudas akis.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama. Kūnas gelsvas arba žalsvas, su retomis rudomis arba juodomis dėmelėmis, 4–6 mm ilgio.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat aptinkama Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Aptinkama Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Nuorodos apie šią rūšį Latvijos faunoje iki šiol nepatvirtintos mokslinių tyrimų duomenimis. Lietuvoje ši blakių rūšis taip pat neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Daugiausiai paplitusi šiaurinėje ir vakarinėje Europos dalyse. Gyvena ir Nearkties regione. Lietuvoje neaptikta.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties ir Austaliniame regionuose. Aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties regione. Lietuvoje aptinkama.
Daugiausiai paplitusi centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse. Aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje. Lietuvoje neaptikta.
Aptinkama didžiojoje Europos dalyje, išskyrus kai kurias Rytų Europos šalis bei Viduržemio jūros kraštus. Lietuvoje neaptikta. Taip pat gyvena Nearkties regione.
Aptinkama didžiojoje Europos dalyje, išskyrus kai kurias Rytų Europos šalis bei Viduržemio jūros kraštus. Lietuvoje neaptikta. Taip pat gyvena Nearkties regione.
Labai plačiai paplitusi Europoje, taip pat gyvena Nearkties ir Indomalajiniame regionuose. Aptinkama ir Lietuvoje.
Labai plačiai paplitusi Europoje, aptinkama ir Lietuvoje. Kai masiškai išplinta, pažeidžia kultūrinių pievų augalus.
Daugiausiai aptinkama šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse. Taip pat aptinkama Nearkties regione. Aptinkama ir Lietuvoje. Gyvena drėgnose, pelkėtose buveinėse. Minta cikadėlių kiaušinėliais.
© Jonas Rimantas Stonis, Andrius Remeikis, Darius Baužys