Jump to Navigation

Bombus hypnorum - Medinė kamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Medinė kamanė - Bombus hypnorum (Linnaeus, 1758)

 

MORFOLOGIJA:

     Ryškus lytinis polimorfizmas. Nugarėlė apaugusi rūdžių spalvos plaukeliais, trys pirmieji pilvelio nareliai – juodais, o paskutiniai – baltais plaukeliais. Šeštasis pilvelio narelis dažnai būna apaugęs ir gelsvai pilkais plaukeliais. Patinėlių pirmasis pilvelio narelis apaugęs rūdžių spalvos plaukeliais. Trečiosios poros kojų blauzdos ir pirmasis letenų narelis apaugęs tamsiai rudais plaukeliais (Tamutis, Straigis,  Amšiejus. 2010)

     Motinėlių kūno ilgis būna 17-23 mm, darbininkių – 10-15 mm, o patinėlių – 14-16 mm.

 
 

BIOTOPAS:

     Šios kamanės mėgsta gyventi miestuose, miesto želdiniuose, gyvenvietėse, kapinėse, miškuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010)

 

BIOLOGIJA:

     Žiemoja susiporavusios kamanių motinėlės. Tranai savo sėklidėse sukaupia apie 75000 sėklelių. Tranas gali susiporuoti su keliomis motinėlėmis, nes po susitikimo jis nežūsta kaip naminių bičių tranai. Motinėlė su tranais poruojasi vieną du kartus prie lizdaviečių ant žemės ar kitur. Susiporavusios ir subrendusios motinėlės žiemoja įvairiose kiaurymėse, po samanomis ir kitur (Straigis 1993).

     Medinė kamanė lizdelį paprastai įsirengia po žeme, graužikų apleistuose urveliuose, įvairiuose plyšiuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), bet taip pat galima rasti ir paukščių inkiluose. Ilgiau įsivyravus nepalankiems orams, kai trūksta maisto, kamanės sunaikina besivystančius perus(Straigis 1993). Kamanių šeimose sugyvena daugelis motinėlių. Tranai  žuvus motinėlei bei besibaigiant darbininkėms, baigia auginti perus. Nepalieka jų be maisto. Tranai gyvenimą baigia žieduose, todėl juos dar rudenį galima matyti ant astrų ar kitų rudeninių gėlių žiedų (Straigis 1993).

     Šių kamanių lizdus parazituoja kita kamanių grupės atstovė – norveginė gegutkamanė (B.norvegicus). Jos patelė nugali vietinę lizdo motinėlę, pati užvaldo lizdą ir pradeda dėti savo kiaušinėlius. Lizdo kamanės darbinkės juos prižiūri kaip savo tikrosios lizdo motinėlės palikuonius (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Augalų žiedams neišranki, lanko daugiau nei 240 rūšių augalų žiedus, tačiau retokai atskrenda į dobilų sąžalynus (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

PAPLITIMAS:

     Palearktinė rūšis. Plačiai paplitusi nuo Vakarų Europos iki Kinijos, Taivano.

     Lietuvoje viena dažniausių kamanių rūšių (Tamutis, Straigis, Amšiejus. 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.21 ISBN 978-9955-37-102-1

http://bumblebeeconservation.org/about-bees/identification/common-bumble... [žiūrėta 2016.04.08]

http://bitininkas.lt/lt/?page_id=1560 [žiūrėta 2016.04.08]

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/21ea9148-fef7-408d-9da9-009... [žiūrėta 2016.04.08]

 
Publikavimo data: 2016-04-08 00:17