Jump to Navigation

Cupido [=Everes] argiades - Uodegotasis melsvys

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Uodeguotasis melsvys - Cupido (Everes) argiades (Pallas 1771)

 

MORFOLOGIJA:

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus šviesiai mėlynas su siaura juoda juostele išoriniuose kraštuose, užpakalinio sparno išorinis kraštas su juodomis dėmelėmis. Patelės sparnų viršus juodai rudas, pamatinėje dalyje su mėlynu metališku blizgesiu. Užpakalinio sparno analinėje dalyje dvi oranžinės dėmelės ir siaura uodegėlė. Sparnų apatinė pusė abiejų lyčių vienoda, su tipiškomis rūšies oranžinėmis dėmėmis išoriniame krašte (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 25-29 mm.

     Vikšras žalias su ruda nugarine linija ir rudais taškais šalia jos, banguota balsva šonine linija ir rudais iškiliais taškais šalia jos. Lėliukė gelsvai ruda su tamsiais taškais (Kazlauskas 1984).

 
 

BIOTOPAS:

Šie melsviai aptinkami pamiškėse, miškų pievose, laukymėse, miškų pakelėse (Ivinskis 2004). Mėgsta smėlynų ir priesmėlių pievutes kalvų pietiniuose šlaituose (Kazlauskas 1984).

 

BIOLOGIJA:

     I generacijos drugiai skraido gegužės–birželio mėn., II gen. – liepos–rugpjūčio mėn. (Kazlauskas 1984, Ivinskis 2004).

     Patelė kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų žiedų galvučių. Vikšrai ritasi po trijų dienų. Išsiritę vikšrai minta vainiklapiais. Pasiekę 10 mm ilgį, ant mitybinių augalų lapų ar stiebų virsta lėliukėmis. Antrosios kartos vikšrai žiemoja paklotėje ir pavasarį, nepradėję maitintis, virsta lėliukėmis (Ivinskis 2004).

     Vikšrai minta liucernomis (Medicago sp.), dobilais (Trifolium sp.), gargždeniais (Lotus sp.). Taip pat pastebėta ir kanibalizmo atvejų (Tolman ir Lewington 1998).

 

PAPLITIMAS:

     Palearktinė migruojanti rūšis. Paplitusi nuo šiaurinė Ispanijos per vidutinio klimato Aziją iki Japonijos (Ivinskis 2004).

     Lietuvoje retas, lokalus (Ivinskis 2004). Gausiausi Pietryčių Lietuvoje, reti Vidurio Lietuvoje, o šiaurįnėje dalyje labai reti. Vakarų Lietuvoje nerasti. (Kazlauskas 1984). Lietuvoje šie melsviai tikriausiai pasirodė XX a. pr., nes tuomet pirmą kartą juos pagavo Elleder'is (Elleder 1901). Iki 1930 m. buvo labai reti, pradėjo gausėti apie 1940 m. (Prüffer 1947). Tik po 1956 m. šaltos žiemos populiacija vėl praretėjo (Kazlauskas 1984). Iki šiol atskirais metais būna nevienodai gausūs (Kazlauskas 1984).

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.118. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 197. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.38

Tom Tolman, Richard Lewington: Die Tagfalter Europas und Nordwestafrikas. Franckh-Kosmos, Stuttgart 1998, P. 83. ISBN 3-440-07573-7

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=441120 [žiūrėta 2015-08-14]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=124&country=LT [žiūrėta 2015-08-14]

 

 
Publikavimo data: 2015-08-14 22:42