Jump to Navigation

Lycaena dispar - Didysis auksinukas

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Didysis auksinukas - Lycaena dispar (Haworth 1802)

 

MORFOLOGIJA:

     Lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnai auksiškai raudoni su juodomis dėmelėmis ir juodu išoriniu sparno pakraščiu. Patelės priekinis sparnas oranžiškai raudonas, su juodomis dėmelėmis, turi skersinę dėmelių eilę, su dviem dėmėmis viduriniame langelyje ir tamsiai ruda išorinio pakraščio juosta. Užpakalinis sparnas juodai oranžinis su neryškiomis juodomis dėmėmis ir oranžiškai raudona išorinio krašto juosta. Sparnų apačia abiejų lyčių beveik nesiskiria. Priekinis sparnas gelsvai rudas su juodais, baltai apvestais taškais. Užpakalinis sparnas pilkai melsvas su juodais taškais baltu apvadu (Ivinskis 2004).

     Išskleistų sparnų ilgis siekia 32-40 mm.

     Vikšras žalias, be nugarinės linijos, balsva šonine linija. Lėliukė pilka su rudomis trikampėmis dėmėmis (Kazlauskas 1984).

 
 

BIOTOPAS:

     Gyvena šlapiose pievose, paupiuose, paežerėse, drėgnuose pamiškėse (Ivinskis 2004). Suaugėliai kartais toli nuklysta nuo veisimosi vietų (Ivinskis2007), tada juos galima pamatyti  ir sausose pievose (Kazlauskas 1984).

 

BIOLOGIJA:

     Drugiai skraido birželio–liepos mėn. Karštomis vasaromis galima pamatyti ir dalinę antrą generaciją rugpjūčio–rugsėjo mėn.

     Patelė kiaušinėlius po vieną ar kelis deda ant mitybinių augalų lapų. Vikšrai laikosi apatinėje lapų pusėje, spalva labai prisitaikę prie mitybinių augalų. Paaugę lapuose išgraužia angas. Rudenį jie įsirausia į paklotę šalia mitybinių augalų. Kelis mėnesius jie gali praleisti po vandeniu. Pavasarį vėl pradeda maitintis (Ivinskis 2004).

     Lėliukėmis virsta pasiekę 20 mm ilgį apatinėje stiebų dalyje (Ivinskis 2004).

     Vikšrai minta higrofilinėmis rugštynėmis – vandeninėmis rūgštynėmis (Rumex aquaticus) ir rūgštynėmis gudažolėmis (R. hydrolapathum).

 

PAPLITIMAS:

     Didieji melsviai paplitę visoje Europoje, išilgai Azijos iki šiaurinės Kinijos.

     Lietuvoje aptinkama visur, gal kiek gausesnė Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje. Tačiau visur aptinkami negausiai, sudaro uždaras populiacijas. Pastebima populiacijos gausėjimo tendencija (Ivinskis 2007).

     Didysis auksinukas įrašytas į Europos ir Lietuvos raudonąsiais knygas (3(R) kategorija), įtrauktas į "Natura 2000" sąrašus. Lietuvoje gausos sumažėjimas nekonstatuotas, tačiau Europoje nykimas siejamas su melioracija (Ivinskis 2004). Šiems drugiams grėsmę kelia melioracija ir pesticidų naudojimas. Siekiant išsaugoti stabilią populiaciją reiktų vystyti ekstensyvią ūkinę veiklą šlapiose pievose, neleisti joms apugti krūmais, taip pat vykdyti vėlyvą melioracijos griovių šienavimą (Ivinskis 2007).

    

 

ŠALTINIAI:

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. "Lututė". P.104-105. ISBN 9955-575-41-7

P. Ivinskis 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. P. 195. ISBN 9986-443-27-X

R. Kazlauskas 1984. Lietuvos drugiai. "Mokslas". P.38

LR aplinkos ministerija 2007. Lietuvos Raudonoji knyga. "Lututė". P.104. ISBN 978-9955-692-71-3

http://www.faunaeur.org/full_results.php?id=441190 [žiūrėta 2015-08-18]

http://www.lepidoptera.eu/show.php?ID=131&country=LT [žiūrėta 2015-08-18]

 

 
Publikavimo data: 2015-08-18 20:42