Bombus confusus - Kamanė didžiaakė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Didžiaakė kamanė - Bombus confusus Schenck, 1859
MORFOLOGIJA:
Didžiaakės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Šios kamanės labai panašios į akmenines kamanes, tik rausvai gelsvais plaukeliais apaugę visų pilvelio apačios narelių galiniai kraštai. Dėl to pilvelis atrodo raibas (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Šios rūšies kamanių patinai nuo kitų rūšių skiriasi neįprastai didelėmis iškiliomis akimis (Monsevičius 2007). Didžiaakę kamanę nuo pievinės kamanės juodos formos atskirti galima pagal viršutinių žandų struktūrą. Didžiaakės pagrindinė viršutinių žandų briaunelė nesusiliečia su kraštu, pievinės kamanės – susiliečia (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Tai stambiausia iš Lietuvoje aptinkamų kamanių: motinėlių kūno ilgis – 16-25 mm, darbininkių 0 11-17 mm, patinėlių – 11-15 mm (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
BIOTOPAS:
Gyvena stepėse, didelėse natūraliose pievose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), sausokose natūraliose ar stipriai sulaukėjusiose kultūrinėse pievose, ypač esančiuose kalvų, upių slėnių ar paežerių šlaituose (Monsevičius 2007).
BIOLOGIJA:
Motinėlės pradeda skraidyti balandžio pab. (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010), pirmosios darbinkės aptiktos birželio pab., o patinai – liepos pab. (Monsevičius 2007). Lizdai įrengiami po žeme, rečiau dirvos paviršiuje duobutėse tarp žolių kupstelių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Šių kamanių patinai labai vikrūs, skrydyje labiau primena žaibiškai skraidančias muses, nei bites. Labai mėgsta tupėti ant peržydėjusių ir baigiančių nudžiūti bajorių stiebų viršūnių ir atidžiai stebėti aplinką. Vos tik arti pasirodo kitas patinas, jis bematant nuvejamas (Monsevičius 2007).
Lanko įvairių augalų žiedus, tačiau mėgstamiausi žiedai yra gluosnių (Salix), vaisginų (Ajuga), vaistinių godų (Anchusa officinalis), notrelių (Lamium), mėlynių (Vaccinium myrtillus), kiaulpienių (Taraxacum), dobilų, ypač raudonųjų dobilų (Trifolium pratense) (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
PAPLITIMAS:
Didžiaakė kamanė paplitusi Europoje nuo Ispanijos iki Pietų Rusijos ir nuo Italijos iki Latvijos (Monsevičius 2007), tačiau neaptinkama Didž. Britanijoje, Skandinavijoje, šiauriau 57° šiaurės platumos (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Lietuva yra šiaurinėje didžiaakės kamanės paplitimo arealo dalyje, todėl ji reta. Iš viso pagauta arti puse šimto individų iš pietinės ir pietritinės šalies dalies. Aptinkamos pavienės kamanės, išskyrus Marijampolės raj., taip pat senuose rinkiniuose yra individų ir iš Panevėžio raj. (Monsevičius 2007).
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (3(R) kategorija). Šios rūšies populiacijos apsaugai būtina iš tinkamų buveinių šalinti jaunus medžius ir krūmus, ekstensyviai ganyti. Pastaraisiais metais pastebimas pagausėjimas, tačiau neaišku, ar tai lemia natūralus populiacijos augimas, ar permainos, susijusios su žemės naudojimu (Monsevičius 2007).
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.25-26 ISBN 978-9955-37-102-1
V. Monsevičius. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 150 p. ISBN 978-9955-692-71-3
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/f42e1f0f-d127-444f-a137-8a1... [žiūrėta 2016.11.19]