Jump to Navigation

Bombus soroeensis - Pievinė kamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Pievinė kamanė - Bombus soroeensis (Fabricius, 1777)

 

MORFOLOGIJA:

     Pievinės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Ši kamanė, kaip ir  įvairiaspalvė, yra sunkiai atpažįstama. Kūno plaukelių spalva labai įvairuoja. Neatsitiktinai ji priskiriama prie juodųjų, nes yra ir visiškai juodų su baltais ar rausvais plaukeliais apaugusiais dviem paskutiniais pilvelio nareliais. Tačiau šias kamanes taip pat galima būtų priskirti ir prie juostuotųjų, nes yra porūšių, turinčių šviesių plaukelių juostelių ant priešnugarėlės ir antrojo pilvelio narelio. Tokias kamanes labai lengva sumaišyti su šilinėmis (B. lucorum), nuo kurių jos skiriasi neištisine gelsvų plaukelių juostele ant antrojo pilvelio narelio (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Juodosios formos pievines kamanes nuo didžiaakių atskirti galima pagal viršutinių žandų struktūrą. Pievinių kamanių pagrindinė viršutinių žandų briaunelė susiliečia su kraštu, o didžiaakių – nesusiliečia. Taip pat viršutinių žandų trikampiškosios lysvelės apatinė pusė neapibrėžta ryškia vagute. Tarp sudėtinės akies ir šoninės paprastosios akelės esančiame plotelyje yra daug duobučių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlių kūno ilgis būna 15–17 mm ilgio, darbininkių – 10–14 mm, o patinėlių – 12–14 mm.

 

BIOTOPAS:

     Pievinė kamanė aptinkama laukuose, pievuose, miško aikštelėse. Tai tipiška šių vietų gyventoja (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

BIOLOGIJA:

     Peržiemojusios motinėlės pasirodo balandžio pab. – gegužės pr. Darbininkės skraido nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pab., o patinėliai – nuo rugpjūčio vid. iki rugsėjo pab. (von Hagen, 1994). Lizdus patelės dažniausiai įsirengia po žeme, apleistuose graužikų urvuose (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Lizde būna nuo 80 iki 150 individų (Benton, Ted, 2006).

     Pievinės kamanės lizdus atakuoja dvi kitos kamanių rūšys – geltonoji gegutkamanė (B. campestris) (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010) ir keturspalvė gegutkamanė (H.-J. Martin). Užpuolikė, nugalėjusi vietinę šeimininkę, užvaldo lizdą ir tampa lizdo motinėle. Tada pradeda dėti savo kiaušinėlius.

     Nektarą noriai renka iš kiaulpienių (Taraxacum), bruknių (Vaccinium vitis-idea), godų (Anchusa), ežeinių (Echium), aviečių (Rubus), snaudalių (Leontodon), dagių (Carduus), viržių (Calluna vulgaris), katilėlių (Campanula) žiedų.

 

PAPLITIMAS:

     Paplitusi Europoje į šiaurę iki 70° šiaurės platumos, Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Azijoje iki Baikalo ežero ir Mongolijos. Sibire arealas į šiaurę siekia iki 65° šiaurės platumos (Benton, Ted, 2006).

     Lietuvoje nominatyvinis porūšis (kūnas juodas su baltu pilvelio galu) aptinkamas retai, tačiau porūšis laetus Schmiedeknecht (kūnas su šviesiomis juostelėmis ir baltu pilvelio galu) kai kur yra gana dažnas (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.25-26 ISBN 978-9955-37-102-1

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/f7a0e0dc-a067-47b4-a6b2-bec... [žiūrėta 2016.11.19]

Benton, Ted (2006). "Chapter 9: The British Species". Bumblebees. London, UK: HarperCollins Publishers. pp. 329–332. ISBN 0007174519.

Eberhard von Hagen: Hummeln. bestimmen, ansiedeln, vermehren, schützen. Naturbuch Verlag, Augsburg 1994, ISBN 3-89440-041-2, S. 218 f.

H.-J. Martin: Vierfarbige Kuckuckshummel: Bombus quadricolor. [žiūrėta 2016.11.19]

 

 
Publikavimo data: 2016-11-19 23:27