Jump to Navigation

Oiceoptoma thoracicum - Raudonnugaris maitvabalis

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

 

MORFOLOGIJA:

     Kūnas ovalus, vidutinio dydžio (13-15mm) juodas, priešnugarėlė raudona. Galva ir priešnugarėlė apaugę trumpais gelsvais plaukeliais. Kieviename antsparnyje yra 3 išilginės briaunelės. Antsparnių šoninis kraštas platus, priekiniame trečdalyje išlenktas į viršų. Užpakaliniame kiekvieno antsparnio trečdalyje yra po gumburėlį. Kojos ir antenos juodos (Růžička ir kt. 2004).

     Raudonnugario maitvabalio lervos kūnas plokščias, nariuotas, sudarytas iš 12 segmentų. Pirmieji 3 segmentai sudaro krūtinę, kiekvienas krūtinės segmentas turi po vieną porą kojų. Visas lervos kūnas juodas, tik išoriniuose kiekvieno segemento kraštuose yra netaisyklingos šviesisos dėmės, taip pat priekinė galvos dalis rausva.

 

 

 

BIOTOPAS:

     Raudonnugaris maitvabalis – miškų rūšis, dažniausia randama lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau pušynuose ar eglynuose (Pushkin 2002).

 

BIOLOGIJA:

     Vabalai randami nedidelių paukščių, žinduolių ar žuvų, rečiau stambių gyvūnų dvėsenoje. Taip pat senuose pūvančiuose grybuose ar gyvūnų ekskrementuose. Negyvus paukščių ar žinduolių kūnus raudonnugaris maitvabalis gali užuosti iki 2 km atstumu (Pushkin 2002). Raudonnugaris maitvabalis gyvena jau pradėjusiuose irti gyvūnų kūnuose. Stambių žinduolių, kanopinių žvėrių dvėsenoje randamas iki visiškai suyrant minkštiesiems audiniams.

     Vabalai minta ne tik dvėsena, bet ir musių lervomis (Kočárek 2002).

     Vabalai randami nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Lėliuke virsta miško paklotėje. Nauja vabalų karta pasirodo liepos pabaigoje – rugpjūčio mėn. Žiemoja paklotėje.

 

PAPLITIMAS:

     Rūšis plačiai išplitusi Eurazijoje. Europoje šiaurinė arealo riba siekia poliaratį (Burakowski ir kt. 1978, Kuprin ir Kharchenko 2013, Růžička 2013). Rytuose raudonnugaris maitvabalis išplitęs iki Kinijos, Korėjos, Japonijos (Růžička ir kt. 2004).

 

ŠALTINIAI:

Burakowski B., Mroczkowski M., Stefańska J. 1978. Chrząszcze – Coleoptera. Histeroidea i Staphylinoidea prócz Staphylinidae. Seria: Katalog Fauny Polski tom: XXIII, zeszyt. Warszawa.

Kočárek P. 2002. Diel activity patterns of carrion-visiting Coleoptera studied by time-sorting pitfall traps. Biologia, Bratislava, 5712: 199-211.

Kuprin A. V., Kharchenko V. A. 2013. Spatial distribution of Coleoptera (Insecta) in the valley forests of the Ussuri Nature Reserve (South Primorye, Russia). Open Journal of Ecology. Vol.3, No.7, 464-468.

Pushkin S. V. 2002. The carrion beetle Oiceoptoma thoracicum (Linnaeus, 1758) (Coleoptera, Silphidae) in the fauna of Ciscaucasica. In: Striganova B. R. (Red.) Problems of Soil zoology. Mateials of the 3ͬ ͩ (13ͭ ͪ) All-Russian Conference on Soil Zoology Russia Academy of Sciences. Moscow. 159-160.

Růžička J. 2013. Fauna Europaea: Silphidae. In: Alonso – Zarazaga M. A. 2013. Fauna Europaea: Coleoptera. Fauna Europaea version 2.6 http://www.fauna-eu.org

Růžička J., Háva J., Schneider J. 2004. Revision of Palaearctic and Oriental Oiceoptoma (Coleoptera: Silphidae). Acta Soc. Zool. Bohem. 68: 30–51.

 
Autorius : Romas Ferenca
Publikavimo data: 2017-02-19 15:48