Jump to Navigation

Bombus pomorum - Stepinė kamanė

Acarina - Erkės

Ixodidae - Iksodinės erkės

Trombidiidae - Trombidinės erkės

Lepidoptera - Drugiai

Pieridae - Baltukai

Lycaenidae - Melsviai

Papilionidae - Sklandūnai

Stepinė kamanė - Bombus pomorum (Panzer, 1805)

 

MORFOLOGIJA:

     Stepinės kamanės priskiriamos juodųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jų nugarėlė padengta juodais ar juodai rusvais plaukeliais, neretai, ypač pas patinėlius, su geltonų, pilkų ar rausvų plaukelių priemaiša priekyje. Pilvelis, išskyrus pirmąjį narelį, apaugęs rūdžių spalvos plaukeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).

     Motinėlės 20—24 mm, darbininkės –  18-22 mm, patinėliai – 18-20 mm dydžio.

 

BIOTOPAS:

     Gyvena sausokose natūraliose ar smarkiai sulaukėjusiose kultūrinėse pievose, ypač esančiose kalvų šlaituose (Monsevičius, 2007).

 

BIOLOGIJA:

     Peržiemojusios jos pasirodo gana vėlai – gegužės antroje pusėje. Patinėliai užauga liepos pabaigoje ir kartu su darbininkėmis aptinkami iki rudens.

     Lizdus įsirengia po žeme, kartais graužikų urvuose būna gana giliai (Monsevičius, 2007). Šeimų dydis siekia iki 50–70 individų. Žiemoja tik apvaisintos kamanių patelės.

     Jos lizdus atakuoja kita kamanių rūšis – geltonoji gegutkamanė (B. campestris) (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Užpuolikė, nugalėjusi vietinę šeimininkę, užvaldo lizdą ir tampa lizdo motinėle. Tada pradeda dėti savo kiaušinėlius.

     Nektarą dažniausiai renka iš notrelių (Lamium), bajorių (Centaurea), dagių (Carduus), ežeinių (Echium), usnių (Cirsium), perluočių (Anthyllis), taukių (Symphytum), godų (Anchusa), buožainių (Knautia), raudonųjų dobilų (Trifolium pratense) žiedų (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Intensyvios žemdirbystės vietose kamanėms gali pritrūkti maisto, dėl to šeimos nusilpsta, užaugina mažai palikuonių (Monsevičius, 2007).

 

PAPLITIMAS:

     Stepinė kamanė paplitusi vakarinėje Palearktikoje nuo Didž. Britanijos iki Pietų Uralo ir nuo Albanijos iki Danijos, P. Švedijos, Latvijos, Vakarų Rusijos (Monsevičius, 2007).

     Per Lietuvą driekiasi šiaurinė šios rūšies paplitimo arealo riba, aptinkama tik pietinėje Lietuvos dalyje (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Tarp kitko šią rūšį pirmą kartą Lietuvoje rado 1935-1939 m. V. Straševičius Panevėžio raj. prie Augustavo ir Naujadvario (Monsevičius, 2007). Šiuo metu jos aptinkamos Kalvarijos apylinkėse (Marijampolės raj.), taip pat, spėjama, kad dar gyvena į vakarus nuo Kalvarijos iki Vištyčio ežero (Monsevičius, 2007).

     Kaip reta, sparčiai nykstanti rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (3(R) kategorija). Stepinių kamanių populiacijai grėsmę sudaro veisimosi ir mitybos vietų kaita dėl buveinių apsodinimo mišku arba jų savaiminio apaugimo medžiais ir krūmais. Todėl būtina iš tinkamų buveinių šalinti jaunus medžius ir krūmus, ekstensyviai ganyti galvijus. Taip pat norint pagerinti šių kamanių mitybą, galima auginti raudonuosius dobilus (Monsevičius, 2007).

 

ŠALTINIAI:

V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.24-25 ISBN 978-9955-37-102-1

Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 151 p. ISBN 978-9955-692-71-3

http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/56c5aa42-b07c-4824-a0ab-960... [žiūrėta 2016.10.30]

 
Publikavimo data: 2016-10-30 14:43