Bombus sylvarum - Pilkšvoji kamanė
Acarina - Erkės
Araneae - Vorai
Coleoptera - Vabalai
Hymenoptera - Plėviasparniai
Lepidoptera - Drugiai
Ixodidae - Iksodinės erkės
Trombidiidae - Trombidinės erkės
Araneidae - Kryžiuočiai
Gnaphosidae - Plokščiavoriai
Eresidae - Storagalviai
Carabidae - Žygiai
Silphidae - Maitvabaliai
Apidae - Bitės
Pieridae - Baltukai
Lycaenidae - Melsviai
Papilionidae - Sklandūnai
Pilkšvoji kamanė - Bombus sylvarum (Linnaeus, 1761)
MORFOLOGIJA:
Pilkšvosios kamanės priskiriamos raibųjų kamanių grupei (Dylewska, 1996). Jos išsiskiria pilkai alyviniais plaukeliais, dengiančiais beveik visą kūną ir rausvais plaukeliais apaugusiais trimis paskutiniais pilvelio nareliais. Penktasis pilvelio tergitas apaugęs oranžiniais, tamsiai rudais ar juodais plaukeliais, tačiau galinis kraštas – balsvai pilkais arba gelsvais plaukeliais. Patinėlių kūno spalva visiškai nesisikiria nuo patelių (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
Motinėlių kūno ilgis 16–18 mm, darbininkių – 15–18 mm, o patinėlių – 12–14 mm.
BIOTOPAS:
Aptinkamos vietovėse, kur gausu nedidelių miškelių, supamų dirbamų laukų, pievų, ganyklų. Tačiau mėgstamiausios pilkšvųjų kamanių buveinės yra pietiniai, žolėmis apaugę miškų pakraščiai (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
BIOLOGIJA:
Peržiemojusi motinėlė pradeda skraidyti nuo balandžio pr. (von Hagen 1990). Lizdus jos įsirengia tiesiog tarp žolių kerelių, dirvos įdubose, gausiai apipindamos jas sausų žolių ir samanų stiebeliais bei lapeliais (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010). Patinėliai pradeda skraidyti nuo liepos vid. (von Hagen 1990). Šeimos negausios, sudaro 80–150 individų.
Noriai lanko įvairių dobilų (Trifolium), vikių (Vicia), liucernų (Medicago), perluočių (Anthyllis) žiedus, tačiau šios kamanės nevengia aplankyti ir rapsų (Brassica napus), bajorių (Centaurea), usnių (Cirsium) žiedus.
Šios kamanės lizdus parazituoti dažniausiai pasirenka geltonosios gegutkamanės, kurių motinėlė išstumia tikrąją lizdo šeimininkę ir priverčia lizdo darbininkes auginti jos nuosavus vaikus (V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus, 2010).
PAPLITIMAS:
Rūšis paplitusi Palearktikos vakarinėje dalyje, rytuose iki Uralo kalnų, šiaurėje iki 62° šiaurės platumos. Lietuvoje lokali (Tamutis, Straigis, Amšiejus 2010).
ŠALTINIAI:
V. Tamutis, J. Straigis, A. Amšiejus. 2010. Kamanės. "Lututė" P.28 ISBN 978-9955-37-102-1
http://www.fauna-eu.org/cdm_dataportal/taxon/e544cf74-187c-4419-ac33-68f... [žiūrėta 2016.11.19]
Eberhard von Hagen: Hummeln – bestimmen, ansiedeln, vermehren, schützen. Neumann - Neudamm, 1988, ISBN 3-7888-0546-3